Energetinių resursų taupymo krypčių tyrimas Lietuvos geležinkelyje (2001). Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis.

Surinktų statistinių duomenų pagrindu atlikta išsami energetinių resursų panaudojimo analizė. Paskaičiuotas sąnaudų efektyvumas, nustatyti racionalūs naudojimo būdai ir būtinos priemonės jiems pasiekti. Patikslintos įvairių energetinių sąnaudų skaičiavimo metodikos. Sudaryta pagrindinių energetinių resursų taupymo sistema.

Traukos riedmenų (šilumvežių) aširačių dėvėjimosi pobūdžio ir intensyvumo tyrimas (2002). Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis.

Šio darbo tikslas buvo nustatyti šilumvežių aširačių dilimo intensyvumo priklausomumą nuo šilumvežių ridos naudojant lubrikatorius Lietuvos sąlygomis. Tuo būdu patikrinti lubrikatorių naudojimo Lietuvoje tikslingumą ir sudaryti aširačių dėvėjimosi prognozinius matematinius modelius. Tyrimams buvo naudota statistinė analizė. Iš gautų rezultatų galima tiksliau prognozuoti antbriaunių dilimo intensyvumą, aširačių poreikį kiekvienais metais bei jų remonto apimtį, iš sudarytų ratlankių dilimo kreivių matyti, kad ratlankių tepimas praktiškai neturi įtakos riedėjimo paviršiaus išdylos susiformavimui, tačiau leidžia sumažinti antbriaunių dilimo intensyvumą vidutiniškai 34 procentais. Riedėjimo paviršiaus išdyla formuojasi tolygiai per visą eksploatacijos laikotarpį, o antbriaunis intensyviau dyla eksploatacijos pradžioje iki 40000-50000 km, kol nudyla pirmus 3-3,5 mm.

Prognozinių modelių aširačių dėvėjimosi intensyvumui tirti sudarymas ir jų realizavimas Lietuvos sąlygomis (2003). Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis.

Šio darbo tikslas patikslinti šilumvežių aširačių antbriaunių dilimo intensyvumo priklausomumą nuo šilumvežio ridos naudojant ir nenaudojant lubrikacijos sistemą, įvertinant aširačio vietą šilumvežyje. Tuo būdu buvo patikslinti matematiniai aširačių dėvėjimosi rodikliai be lubrikacijos ir naudojant aširačių antbriaunių tepimo sistemą, sudaryti aširačių dėvėjimosi matematiniai modeliai pagal jų vietą lokomotyvo važiuoklėje, nustatyta, kad pirmasis aširatis dėvisi šiek tiek intensyviau, tą lemia didesnė ašinė apkrova tenkanti šiam aširačiui, ypač važiuojant kreivėmis. Gavus tokius rezultatus, padaryta išvada, kad taikant aširačių antbriaunių tepimo sistemą, pirmasis aširatis per įvažinėjimo periodą (pirmus 50 tūkstančių km ridos) dyla apie 3,5 karto intensyviau, nei po jo, o netaikant tepimo sistemos šis santykis siekia 6,5 karto.

Keleivinių riedmenų naudojimo efektyvumo tyrimas Lietuvos geležinkelyje (2004). Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis.

Sudaryta keleivių srautų prognozė 5 metams, pateikta keleivinių riedmenų parko plėtros metodika. Remiantis sudaryta srautų prognoze ir parko plėtros metodika, sudarytas keleivinių riedmenų modernizavimo tikslingumo nustatymo matematinis modelis bei keleivinių riedmenų parko plėtros planas 5 metams.

Traukos riedmenų kokybės patikimumo įvertinimo rodiklių tyrimas (2005). Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis.

Sudaryta eksploatacinių medžiagų sąnaudų ir gedimų skaičiaus prognozavimo bei jų įtakos bendrai riedmenų kokybei nustatymo metodika; sudarytas apibendrintas traukos riedmenų kokybės nustatymo matematinis modelis; ištirti traukos riedmenų kokybės kitimo dėsningumai laiko atžvilgiu.

Geležinkelio riedmenų naudojimo ir priežiūros tyrimas (2002–2006 m.). Vadovas – L. P. Lingaitis. Vykdytojai: G. Bureika, S. Glėbus, V. Juršėnas, L. Liudvinavičius, Š. Mikaliūnas, V. Petrenko, R. Subačius, G. Vaičiūnas.

Moksliniame darbe atliktas šilumvežių aširačių dėvėjimosi pobūdžio ir intensyvumo tyrimas bei šilumvežių aširačių dėvėjimosi dėsningumai ir prognozavimas. Viena iš aktualiausių išvadų yra tai, jog naudojant lokomotyvų aširačių antbriaunių tepimo sistemas, jų ilgaamžiškumas padidėja apie 30 procentų.Tyrimo mokslinis naujumas yra tai, jog sudaryti matematiniai modeliai aširačių antbriaunių ilgaamžiškumui prognozuoti įvertinant lokomotyvo ridą, kelio kreivių spindulius ir aširačio eiliškumą lokomotyve. Moksliniame darbe taip pat atliktas keleivinių riedmenų naudojimo Lietuvos geležinkelyje tyrimas, kurio tikslas – sudaryti keleivinių riedmenų parko formavimo metodiką, pagrįstą keleivių srautų kitimo prognozėmis ir esamo parko struktūra. Tyrimas aktualus tuo, kad naujinant šilumvežių parką reikia moksliškai pagrįsto metodo, kaip nustatyti modernizuotinų ir keistinų lokomotyvų kiekius. Moksliniame darbe pasiūlytas metodas – kompleksinis lokomotyvų kokybės rodiklis. Šiuo metodu nustatyta, kad prekiniams lokomotyvams kritinis amžius yra apie 19 metų, o keleiviniams – apie 30. Tyrimams naudoti statistinės analizės ir algebros metodai.

Traukos riedmenų eksploatavimo sąnaudų mažinimo ir ekologinio poveikio tyrimas (2007-2011 m.). 2007 m. užduotis: „Galimi eksploatacinių sąnaudų mažinimo keliai“. Vadovas – Leonas Povilas Lingaitis.

2007 m. darbo tikslas – galimų traukos riedmenų eksploatavimo sąnaudų mažinimo būdų paieška. Šiam tikslui buvo naudoti teoriniai tyrimai ir laboratoriniai bandymai. Buvo ištirta rapso metilesterio biodyzeline procentinės dalies įtaka deginių kenksmingumui. Sudarytas matematinis modelis biodyzelino sąnaudoms apskaičiuoti priklausomai nuo rapsų metilesterio procentinės dalies. Atlikti laboratoriniai bandymai biodyzelino išeigai ir emisijoms nustatyti.

Traukos riedmenų eksploatavimo sąnaudų mažinimo ir ekologinio poveikio tyrimas (2007-2011 m.). 2008 m. užduotis: „Biodyzelino naudojimo galimybių tyrimas“. Vadovas – Leonas Povilas Lingaitis.

Tai unikalūs moksliniai eksperimentiniai tyrimai, atlikti pirmą kartą Lietuvoje geležinkelių riedmenims pagal unikalią metodiką, pritaikytą geležinkelio traukos riedmenų darbo režimams (visiškai skirtingiems negu automobilių) nustatant, priklausomai nuo rapsų metilesterio (RME) kiekio mišinyje, išmetamų teršalų kiekius deginiuose, biodyzelino sąnaudas ir ekonominę naudą. Bandymams naudotas specialus variklių apkrovimo stendas bei deginių sudėties analizavimo įranga. Statistinių duomenų pagrindu sudaryti funkciniai priklausomumai biodyzelino sąnaudų nuo darbo režimo (variklio apkrovimo) bei emisijų kiekio (kietųjų dalelių, NOx, CO2, CO, CxHy) nuo mišinio sudėties ir darbo režimo. Šis mokslinis tiriamasis darbas atliktas remiantis Europos Sąjungos direktyva „Directive 2003/03EC of the European Parliament and the Council of 8 May 2003 on the promotion of the use of biofuels or other renewable fuels for transport. 0IL123, 2003, p. 42–46“.