Tarptautinės mokyklų tobulinimo programos projektas „Moksleivių, gyvenančių kaimo vietovėse ir miestų priemiesčiuose bei neįgaliųjų moksleivių pavėžėjimas 2001-2001 mokslo metais ir pokyčių prognozavimas iki 2005 metų“ (2002). Užsakovas: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Gintautas Bureika, Gediminas Vaičiūnas.

Sudaryti moksliškai pagrįsti „geltonųjų“ autobusiukų naudojimo tikslingumo kriterijai ir gauti tokie rezultatai:

1) „geltonasis“ autobusiukas per dieną atlikdamas 2000 moksl.km apyvartą, esant 0,04 Lt/moksl. km skirtumui, atsiperka per 6-7metus;

2) ,,geltonojo“ autobusiuko atsipirkimo laikas priklauso nuo skirtumo tarp savivaldybių mokamos kainos visuomeniniam ar privačiam transportui moksleiviui vežioti ir lyginamųjų išlaidų moksleivio kilometrui (Lt/moksl.km) ,,geltonaisiais“ autobusiukais vežioti;2) ,,geltonojo“ autobusiuko atsipirkimo laikas priklauso nuo skirtumo tarp savivaldybių mokamos kainos visuomeniniam ar privačiam transportui moksleiviui vežioti ir lyginamųjų išlaidų moksleivio kilometrui (Lt/moksl.km) ,,geltonaisiais“ autobusiukais vežioti;

3) ,,geltonojo“ autobusiuko dienos moksleivių kilometrų apyvarta priklauso nuo vežamų moksleivių skaičiaus ir jų kiekvieno nuvažiuoto vidutinio atstumo. Kuo ši apyvarta didesnė, tuo greičiau atsiperka ,,geltonasis“ autobusiukas.

Žemės darbų mašinų efektyvus naudojimas tiesiant ir prižiūrint kelius (2002). Užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija. Autorius: Leonas Povilas Lingaitis. Užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Pateikti darbo rezultatai dėl efektyvaus žemės darbų mašinų naudojimo tiesiant ir prižiūrint kelius, t. y. kokias mašinų rūšis tikslingiausia ir ekonomiškiausia parinkti atskiriems kelių tiesimo ir priežiūros technologiniams procesams. Pateikti siūlymai sušąlusiems gruntams apdoroti.

Riedmenų patikimumas, riedmenų senėjimo kontrolė (2003). Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Gintautas Bureika, Vidmantas Juršėnas, Gediminas Vaičiūnas.

Sudarytas apibendrintas traukos riedmenų kokybės įvertinimo rodiklis, įvertinantis eksploatacines sąnaudas (degalai, alyvos, prastovos). Nustatyti šio rodiklio priklausomumai nuo riedmenų ridos ir amžiaus. Nustatytas kritinis riedmenų (pagal serijas) amžius, nuo kurio jų eksploatuoti netikslinga.

Keleivinių riedmenų parko strategija (2003). Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Gediminas Vaičiūnas.

Ištyrinėti keleivių srautus veikiantys faktoriai bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivinių riedmenų parko struktūra ir būklė. Sudaryta moksliškai pagrįsta keleivių srautų prognozė ir riedmenų parko plėtros planas.

Keleivinio traukinio „Vilnius – Kaunas – Klaipėda“ techninis ekonominis pagrindimas (2003). Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Gediminas Vaičiūnas.

Sudarytas algoritmas racionaliausiam traukinio sąstatui parinkti, atsižvelgiant į riedmenų būklę, važiavimo greitį, bilietų kainą, keleivių srautus.

Keleivinių vežimų geležinkelių transportu nuostolingumo priežasčių ir problemų nustatymas ir nuostolingumo mažinimo būdų parengima (2003). Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Jonas Butkevičius, Gediminas Vaičiūnas.

Sudaryta regresijos lygtis su atitinkamų dėmenų svorio koeficientais, leidžianti nustatyti svarbiausias nuostolingumo mažinimo kryptis.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ eismo saugumo programa (2003-2004). Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“. Autorius: Gediminas Vaičiūnas.

Tiriama faktorių įtaka eismo saugumui: riedmenų būklės ir ridos, krovinių srauto kitimo, žmogiškojo faktoriaus. Sudaryti įvykių priklausomumai nuo mašinisto ir jo padėjėjo darbo stažo.

Geležinkelių infrastruktūros tarifų sandaros tyrimas (2004-2005). Užsakovas – UAB „Transachema“. Darbą remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Vadovas – L. P. Lingaitis. Vykdytojai: A. Griškevičius, D. Griškevičienė, V. Ivankovas, G. Vaičiūnas.

Darbe atlikta išsami Lietuvos geležinkelių transporto infrastruktūros struktūrinė analizė, išnagrinėta infrastruktūros sandara, atskiri elementai. Nustatyti didžiausią poveikį turintys veiksniai geležinkelių infrastruktūros ir jos įrangos eksploatavimui, priežiūrai, palaikymui. Taip pat atlikta tarifų sandaros sisteminė analizė, remiantis Lietuvos geležinkelių ekonomine situacija bei prisilaikant bendrų geležinkelių plėtros ir modernizavimo principų. Šios analizės pagrindu atliktas tarifų už naudojimąsi geležinkelio infrastruktūra modeliavimas. Suformuotas tarifų modelis bus pritaikytas konkrečių geležinkelių ruožų paskaičiavimui. Ūkio subjekto pageidavimu paskaičiuoti tarifai už naudojimąsi geležinkelio infrastruktūra Lietuvos geležinkelių IX tarptautinio koridoriaus ruožuose Gaižiūnai-Klaipėda ir Kena-Klaipėda.

Techninė metodinė knyga „Geležinkeliai. Bendras kursas“ (2006-2008). Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Gintautas Bureika, Igoris Podagėlis, Kazys Sakalauskas, Inesa Gailienė, Jonas Butkevičius, Lionginas Liudvinavičius, Viačeslav Petrenko, Rimantas Subačius, Gediminas Vaičiūnas.

Ši knyga skirta savo darbe naudotis AB „Lietuvos geležinkeliai“ specialistams, taip pat kaip mokymo priemonė aukštųjų mokyklų studentams. Joje pateikiamos bendrosios žinios apie geležinkelių transportą Lietuvoje, geležinkelio įrengimo, jo priežiūros, remonto ypatumus, signalinę įrangą, automatikos, telemechanikos ir ryšių vaidmenį geležinkelių valdymui, kas itin svarbu užtikrinant saugų ir patikimą eksploatavimą, elektrifikuotų geležinkelių įrangą, energetinio ūkio valdymą bei priežiūrą. Daug vietos skiriama riedmenų priežiūrai, jų remontui, riedmenų nomenklatūros įvairovei, lokomotyvų ir traukinių brigadų darbo specifikai, atkreipiant ypatingą dėmesį į eismo saugą. Knygoje taip pat pateikiamos žinios apie prekių bei keleivių stočių infrastruktūrą, jų darbo organizavimą, keleivių vežimo ir krovinių gabenimo tvarką, reikalaujamus dokumentus. Skaitytojas supažindinamas su traukinių formavimo tvarka, eismo grafikų ir tvarkaraščių sudarymo principais.

Lietuvos geležinkelio transporto technikos sertifikavimo tyrimas (2008). Užsakovas – AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas – Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Leonas Povilas Lingaitis, Stasys Glėbus, Lionginas Liudvinavičius, Rimantas Subačius, Gediminas Vaičiūnas.

Darbe išnagrinėta geležinkelių technikos eksploatavimo tvarka Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse (toliau – NVS) dviem pagrindiniais aspektais: riedmenų eksploatavimo įteisinimo tvarka ir jų remonto bei priežiūros bazių atestavimo tvarka. Aptarti bendrieji sertifikavimo principai, taikomi visose šalyse, tuo pačiu ir Lietuvoje. Išanalizuotas ES valstybių geležinkelio produkcijos sertifikavimas teisiniu požiūriu, pateikti notifikavimo įstaigų steigimo kriterijai, tvarka, jų veiklos sritis. Supažindinama su NVS šalių geležinkelio produkcijos atitikties patvirtinimo tvarka ir su leidimų išdavimo eksploatuoti riedmenis ir infrastruktūrą bei atlikti jų priežiūrą ES šalyse tvarka. Palyginami ES ir NVS šalių esminiai reikalavimai, vertinant geležinkelių techniką ir parodant kai kuriuos struktūrinius ypatumus. Pateikiama remonto bazių atestavimo bendroji tvarka, rekomendacijos teisinėms, techninėms ir ekonominėms sąlygoms sukurti. Sudarytas matematinis modelis, leidžiantis prognozuoti geležinkelio produkcijos (šiame darbe – krovininių vagonų ir lokomotyvų) atitikties vertinimo tikslingumą šiuo metu ir perspektyvas.

Prekinių vagonų parko eksploatacijos ir panaudojimo techniniai ir ekonominiai aspektai (2008). Užsakovas – AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas – Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Leonas Povilas Lingaitis, Gediminas Vaičiūnas.

Darbe atlikta AB “Lietuvos geležinkeliai” vagonų parko analizė pagal vagonų rūšis: cisterniniai, dengtieji, pusvagoniai, mineralvežiai, platforminiai ir kiti vagonai; gaunamos naudojant šiuos vagonus pajamos ir išlaidos, bei jų apkrovimas, tai yra kiek krovinių per metus vežama. Pateikta krovinių srautų prognozė iki 2025 metų. Sudarytas vagonų ūkio matematinis modelis, kurį pritaikius galima parinkti bendrovei palankiausią vagonų parko eksploatavimo scenarijų. Nustatytas reikalingas prekinių vagonų skaičius pagal jų rūšis iki 2025 metų, įvertinat susidėvėjusių vagonų tarnavimo laiko pratęsimą bei naujų įsigijimą. Prekinių vagonų parko naujinimo strategija pateikta dviem etapais: iki 2013 metų ir nuo 2014 iki 2025 metų. Sudarytas matematinis modelis prognozuoti vagonų prastovų remonto stotyse trukmės įtaką, remiantis atitinkamų vagonų rūšių eksploatavimo be gedimo tikimybe. Pateikta prioritetinė atskirų vagonų rūšių eksploatavimo tvarka Lietuvoje ir užsienyje pagal gaunamą pelną.