Neabejojam, kad jei jau lankotės šiame puslapyje, tikrai mylite traukinius. Bet kai kurių žmonių meilė šioms transporto priemonėms yra neišmatuojama. Jie gali valandų valandas leisti fotografuodami, modeliuodami, stebėdami įvairius riedmenis, kolekcionuoti traukinių tvarkaraščius, įvairius straipsnius, bilietus, taip pat keliauti, padarant kaip įmanoma daugiau persėdimų, keistis vieni su kitais informacija ir varžytis tarpusavy pagal surinktų objektų ar informacijos kiekį. Vienas „geležinkelių fanų“ pomėgis yra itin populiarus, ypač Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Tai traukinių žymėjimas.

1

Kiekviena transporto priemonė, riedanti geležinkelių bėgiais, turi savo unikalų numerį. Traukinių žymėtojų užduotis yra pamatyti šių numerių kaip įmanoma daugiau ir pasižymėti juos užrašų knygutėje arba išbraukti iš sąrašo traukinių knygoje. Vėliau traukinių žymėtojai keičiasi detalia informacija apie traukinių judėjimą šalyje. Šiandien šiam tikslui paprastai yra panaudojamos interneto teikiamos galimybės. Egzistuoja nemažai traukinių žymėtojų internetinių puslapių, leidžiami laikraščiai, duomenys publikuojami įvairiausiai kitais būdais. Kiekvieno traukinių žymėtojo tikslas – pamatyti visus savo šalyje pravažiuojančius riedmenis. Tiesa, kai kuriuos žymėtojus domina tik konkretaus tipo ar konkrečios įmonės riedmenys.

Traukinių žymėjimas atsirado 1942 metais, kai Ianui Allanui, jaunam viešųjų ryšių specialistui, tuo metu dirbusiam biure Londone, atsibodo atsakinėti į geležinkelio entuziastų laiškus, kuriuose jie klausė vis to paties: kur, kada ir kokie traukiniai važiuoja. Ianui kilo mintis, kad reikėtų išleisti knygą su nurodyta informacija ir statistiniais duomenimis apie visus traukinius, tačiau jo viršininkui tokia idėja pasirodė beprasmiška ir Ianas leidybinių darbų ėmėsi pats..

Kai knyga pasirodė, prie geležinkelių bėgių ėmė rikiuotis vis didesnės grupės žmonių, žyminčių pravažiuojančius lokomotyvus. 1944 metais viena paauglių berniukų grupė buvo sulaikyta, nes prie bėgių elgėsi neatsargiai. Tada Ianui Allanui kilo kita mintis – įkurti traukinių žymėtojų klubą ir mokyti įstojusiuosius į jį geležinkelių eismo saugos. Klubo populiarumas vystėsi stulbinančiu tempu, nuo 1950-ųjų kasmet buvo parduodama apie milijoną knygų apie riedmenis, važiuojančius Anglijoje. Vėliau šis pomėgis nukeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur įtraukė ne ką mažesnį skaičių žmonių.

Traukinių žymėtojai turi turėti tam tikras priemones – tai jau minėta knyga, kurioje yra pateiktas visų traukinių numerių sąrašas, užrašų knygutė, rašiklis, žiūronai, sumuštiniai, termosas, nuo lietaus bei vėjo apsauganti striukė, o svarbiausia – kantrybė. Kai kurie traukinių žymėtojai atsineša fotoaparatus ar vaizdo kameras, kad įamžintų neįprastus pastebėjimus bei papildytų savo kolekciją vaizdine medžiaga.

Labai dažnai traukinių žymėjimas bei didelis geležinkelių srities išmanymas yra pirmoji stadija, kuri vėliau išsivysto į „rimtesnius“ pomėgius. Pavyzdžiui, vieni traukinių žymėtojai tampa geležinkelių fotografais, kiti, kuriems sėdėjimas vienoje vietoje ilgainiui pradeda nusibosti, siekia ne tik pažymėti traukinių numerius, bet ir pažymėtais traukiniais pasivažinėti. Dar kiti savo pomėgį mėgina paversti darbu: rašo straipsnius specializuotai spaudai, modeliuoja ir pardavinėja traukinių modelius. Nemaža dalis traukinių žymėtojų įsitraukia į geležinkelių išsaugojimo judėjimus, dirba savanoriais muziejuose bei organizacijose, skirtose išsaugoti geležinkelių paveldą.

Visgi terminas „traukinių žymėtojas“ pasaulyje turi neigiamą atspalvį, dažnai jis būna tariamas su pašaipumo gaidele. Daugumai „normalių“ žmonių traukinių žymėtojai atrodo keisti, visiškai beprasmiškai švaistantys savo laiką, perdėtai besidomintys absoliučiai nereikšminga informacija. Plačiai paplitusi nuomonė, kad traukinių žymėjimo entuziastai serga viena iš autizmo formų. Taip manyti verčia šių žmonių elgesyje pastebimi autistams būdingi simptomai: menki socialiniai įgūdžiai, mažų detalių sureikšminimas, prisirišimas prie rutinos, pasikartojimų ir ritualų. Prancūzų kalboje šiam negalavimui pavadinti yra atsiradęs netgi naujas žodis ferrovipathe, kas verčiant pažodžiui reiškia „geležinkelių liga“.