Algirdo Stapono nuotr.

Pasak Klaipėdos mazgo plėtros projektų skyriaus vyriausiojo vadybininko Algirdo Stapono, 1986 m. pastatytą „Draugystės“ geležinkelio stotį buvo nutarta rekonstruoti ir pritaikyti šiuolaikinei pakrovai, nes čia buvo galima atlikti tik nedidelius krovos darbus: keliai buvo ne ilgesni negu 500 metrų. Ilgesnių ir nereikėjo, nes čia kroviniai tebuvo užstumiami į keltus.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę per Klaipėdos uostą imti gabenti krovinius į ir iš viso pasaulio. Čia atplaukia laivai iš Afrikos, Pietų Amerikos ir kitų atokiausių pasaulio kampelių. Krante įsikūrė tokios galingos krovos kompanijos kaip „Bega“, „Smeltė“ ir kt. Siekiant padidinti „Draugystės“ geležinkelio stoties galimybes ir darbo našumą, nuspręsta stotį rekonstruoti. 2006 m. konkursą laimėjusi vokiečių firma „EPG“ atliko stoties rekonstrukcijos studiją. Joje buvo pateikti trys „Draugystės“ geležinkelio stoties atnaujinimo variantai.

Pirmasis variantas – statyti naują stotį Kalotėje ir tiesti apvažiavimo kelią per Rimkus. Antrasis – iš esmės rekonstruoti „Draugystės“geležinkelio stotį, o trečiajame projekto variante buvo siūloma kapitaliai nerekonstruojant stoties, pailginti tik jos kelius.

Buvo pasirinktas antrasis variantas: išplėsti esamą geležinkelio stoties infrastruktūrą, pailginti kelius, bei nutiesti atskirą išvažiavimą per Pagėgius, kad dauguma krovinių būtų vežami ne per Klaipėdos miestą, o tiesiai į „Draugystės“ geležinkelio stotį. Taip bus patenkinti ir miesto valdžios reikalavimai mažinti triukšmą ir tranzitinių traukinių eismą.

„Draugystės“ geležinkelio stoties rekonstrukcijos sąmatinė vertė yra 106 mln. Lt. Reikia sutvarkyti 28 km stoties kelių, pakeisti 80 iešmų, iš esmės rekonstruoti elektros ryšius, automatiką.

Kadangi stotis pastatyta pelkėtoje vietoje, iš pagrindų reikia sutvarkyti drenažą, vandens nutekėjimo griovelius, lietvamzdžius ir kt.

Ši užduotis labai sudėtingas, nes viską atlikti reikia nestabdant traukinių eismo ir krovos kompanijų darbo. Pasirašyta jungtinė veiklos sutartis su penkiomis įmonėmis: UAB „Gelmagis“ „Hidrostatyba“, „Šiaulių ranga“, „Mitnija“, „Kauno tiltai“. Rekonstruoti stotį padeda ir subrangovinės firmos, tokios kaip UAB „Fima“, „Belam“ ir kt.

Kad atlikto darbo nereikėtų iš naujo perdaryti, kiekvieną ketvirtadienį Jungtinę sutartį pasirašiusiųjų įmonių specialistai renkasi į gamybinį pasitarimą ir aptaria jau nuveiktus darbus bei planuoja kitus. Kalbama ne tuščiai – piešiamas grafinis vaizdas, iš kurio matyti, ką kiekvienas pasižymi kitą savaitę nuveikti. Jei kyla nesklandumų, nuolat tariamasi ir derinama, nes svarbiausia, kad nestovėtų eilėse laivai ir dirbtų krovos kompanijos. Tad darbas, jo eiga, pasak A. Stapono, reikalauja juvelyrinio tikslumo ir atsakingumo.

Šiuo metu grafikas lenkiamas – nuo sutarties pasirašymo dienos praėjus 20-čiai procentų laiko, darbų atlikta 30-imt procentų.

„Draugystės“ geležinkelio stotyje įsivyraus gelžbetonis: medinai pabėgiai, iešminiai tašai bus pakeisti gelžbetoniniais, be to kelias taps besandūris. Tai leis padidinti eksploatacijos laiką, mažesnės taps darbo sąnaudos.

Pagal sutartį „Draugystės“ geležinkelio stotis turėtų būti baigta rekonstruota 2012 m., tačiau A. Stapono manymu, matant kaip sparčiai vyksta darbai, galima tikėtis, kad ji bus atnaujinta net visu pusmečiu anksčiau.

Klaipėdos mazgo plėtros projektų skyriaus vyriausiasis vadybininkas Algirdas Staponas be „Draugystės“ geležinkelio stoties rekonstrukcijos dar kuruoja ir kitų projektų darbus. Tai naujojo viaduko statyba Klaipėdoje per Varnėnų gatvę, Perkėlos kelyno ir 54-to kelio rekonstrukcija, Klaipėdos mazgo studijos koregavimas ir kt.

“Geležinkelininko” informacija