Sveiki, čia aš, Mintė. Šiemet atšvenčiau 50 metų darbo geležinkelių sistemoje jubiliejų. Kai kas pajuokavo:

─ Tai gal pradėjai dirbti nuo pat gimimo?

─ Ne, ─ sakau.

─ Tai gal visa giminė geležinkelininkai?

─ Ne, tik vienas mano giminaitis, garsaus teatro režisieriaus tėvelis, buvo geležinkelininkas, bet aš su juo šiame pasaulyje nesusitikau.

Manau, kad nedaug žmonių nuo ankstyvos vaikystės pasirenka profesiją ir kryptingai žengia tos profesijos įsigijimo ir tolesnio tobulėjimo link. Aš pasirinkau geležinkelininko profesiją visiškai atsitiktinai, bet, matyt, teisingai.

Šioje rubrikoje noriu sudominti Jus, rašydama apie Lietuvos geležinkelius. Na, mūsų geležinkeliai ne pasaulio pasiekimų viršūnė, mūsų bėgiais traukiniai nevažiuoja tokiu greičiu kaip Japonijoje, Prancūzijoje… Bet geležinkelių linijos – tai gyvybiškai svarbios gyslos mūsų valstybės kūne, be kurių neįmanoma įsivaizduoti valstybės ekonomikos, techninio progreso, saugumo. Naudodamasi savo patirtimi, dokumentais, literatūra, veteranų pasakojimais, rašysiu ir apie žmones ─ drąsius, atsidavusius geležinkelininko profesijai, pasišventusius bendram tikslui.

Pirmas pasaulyje 56 km ilgio viešojo naudojimo geležinkelis buvo nutiestas Anglijoje, tarp Stocktono ir Darlingtono 1825 m. rugsėjo 26 d. 1830 metais nutiestas pirmasis geležinkelis JAV, ketvirtajame XIX a. dešimtmetyje – Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje. 1850-70 m. geležinkeliai pradėti tiesti Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje, Australijoje. Krovinių vežimas jau pirmaisiais geležinkeliais buvo kelis kartus pigesnis už gabenimą sekliomis upėmis ar kinkomuoju transportu.

Lietuvoje geležinkeliai pradėti tiesti 1859 m., kai Lietuva dar buvo carinės Rusijos sudėtyje. Pirmasis traukinys iš Daugpilio pusės į Vilnių atvyko 1860 m. rugsėjo 4 d. Jo sąstate buvo platforminis vagonas su malkomis – tuometiniu garvežių kuru.

Mano tėvelis pasakojo, kad prieš pirmąjį pasaulinį karą traukiniai vykdavo tik darbo dienomis, o sekmadienio vakarais stočių laukiamosiose salėse būdavo šokių vakarai. Susirinkdavo jaunimas pasišokti, vyresnieji – aptarti svarbius gyvenimo įvykius, savo kaimo naujienas. Kai žmonės arkliais važiuodavo vieškeliu, einančiu šalia geležinkelio, o tuo metu vykdavo traukinys, tekdavo išlipti iš vežimo ir laikyti arklius už apynasrio, kad pasibaidę traukinio jie nepultų kur pakliuvo.

Vykstant mokslo ir technikos pažangai garvežius pakeitė šilumvežiai ir elektovežiai: 1912 metais Vokietijoje buvo pagamintas lokomotyvas su dyzeliniu varikliu,  1948 m. JAV sukurtas, o 1969 m. pradėtas eksploatuoti pirmasis dujų turbovežis.

Geležinkelių vėžės plotis nėra vienodas. Daugelyje Europos šalių, Kanadoje, JAV – daugiausia – 1435 mm, Indijoje, Ispanijoje, Argentinoje – 1676 mm, Lietuvoje ir NVS šalyse – 1520 (1524) mm.

1918 m. vasario 16 d. paskelbus nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės  atkūrimą, gruodžio mėnesį Susisiekimo ministro įsakymu inžinieriams J. Čiurliui, J. Šimoliūnui, B. Tomaševičiui ir A. Rachlin-Rumiancevui buvo pavesta rūpintis geležinkelių transportu, jo plėtra. Jų entuziazmo ir triūso dėka jau 1919 m. liepos 6 d. buvo paleistas pirmas traukinys iš Kaišiadorių į Radviliškį. Ši data yra laikoma nepriklausomos Lietuvos geležinkelių įsikūrimo pradžia.

1922 metais Lietuvos geležinkeliai tapo tais pačiais metais susikūrusios Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) nare, be to, buvo sudarytos tarptautinių vežimų sutartys su Latvija ir Vokietija.

Per 20 nepriklausomybės metų Lietuvos geležinkelininkai sugebėjo atstatyti per pirmąjį pasaulinį karą suniokotą geležinkelių infrastruktūrą. Lietuvos geležinkeliai tarpukariu atitiko tuometinius Europos standartus.