Ne visiems ir ne visada suprantama kodėl, tačiau žmonės vis tiek buriasi į visuomenines ne pelno siekiančias organizacijas ir savo rankomis be atlygio rūpinasi šalies paveldo objektais. Būtent apie tokių entuziastų, siaurojo geležinkelio fanų, veiklą ir pakalbinome Siaurojo geležinkelio klubo direktorių Vismantą Užalinską, kuris mielai pasidalino su mumis klubo veiklos planais, kasdieniniais rūpesčiais, nudirbtais darbais ir gražią bei šviesią siauruko ateitį siekiančiais tikslais.

www.gelsistemos.lt (GS): Kodėl susidomėjote siauruku?

Vismantas Užalinskas (V. U.): Man siaurukas pats įdomiausiais objektas Lietuvoje – kuo toliau jį nagrinėju, tuo labiau jis man patinka. Čia tiek vertingų dalykų, kad sunku trumpai apibendrinti: inžinerinis, architektūrinis, urbanistinis, istorinis paveldas – visa tai darniai susilieja su Aukštaitijos kraštovaizdžiu ir yra unikalus nacionalinis lobis. Tai ne tik dėmesys siaurukui, kartais klausiu savęs – ar tai ne liga ?

GS: O jūs pats esate dirbęs geležinkeliuose?

V. U.: Nesu dirbęs geležinkeliuose. Aš projektuotojas. Užtat esu ne tik geležinkelio, bet ir senovinės technikos mėgėjas, bendraminčiai kartais mane pavadina net kolekcionieriumi.

GS: Kodėl nusprendėte įkurti Siaurojo geležinkelio klubą?

V. U.: Bendraudami internetiniame forume www.miestai.net nusprendėme, kad Siaurajam geležinkeliui reikia padėti ne tik žodžiais, bet ir darbais. Todėl pernai sutvarkėme Surdegio geležinkelio stoties teritoriją, kurioje turėjo įvykti Aukštaitijos siaurojo geležinkelio planuotas JAZZ TRAIN. Surdegio geležinkelio stotyje, aplink visą krovinių perkrovos sandėlį yra akmenimis grįstas grindinys, jau 70 metų apaugęs žole. Nukasus visą gruntą su velėna atsivėrė puiki aikštelė, kuri ir dabar naudojama renginiams.

Į šią talką atvykome su šeimomis, vaikais, kur visi kartu smagiai praleidome laiką. Na o talkos metu bendraujant, buvo nuspręsta, kad savo veiklą reikia įteisinti juridiškai.

GS: Kokius darbus Jums jau pavyko nuveikti ?

V. U.: Be jau minėtos talkos, (beje ant istorinio grindinio smagiai gimtadienio polkas šoko ir Anykščių meras Sigutis Obelevičius su kompanija), mes pradėjome kaupti istorinių siaurojo geležinkelio technikos riedmenų kolekciją. Galime pasidžiaugti tuo, kad turime I ir II pasaulinio karo keleivinių ir krovininių vagonų, jau esame įsigiję porą šilumvežių. Artimiausiu metu tikimės juos restauruoti ir pristatyti visuomenei. Na ir, be abejo, norėtume atstatyti garvežį.

GS: Jei jau kaupiate riedmenų kolekciją, tai gal galvojate atidaryti siaurojo geležinkelio muziejų?

V. U.: Na mes norėtume ne tik muziejų atidaryti, bet ir prisidėti atgaivinant visą šiaurinį siauruko ruožą, kad traukinukas vėl važiuotų iki Linkuvos, Biržų – kad, kaip ir minima, būtų ilgiausias Europoje. Esu kalbėjęs su aplink gyvenančiomis bendruomenėmis, tai visos jos labai palankiai žiūri į tai, net prisidėtų, kuo galėtų.

Siaurojo geležinkelio technikos muziejų norėtume įkurti Panevėžyje (turizmui pritaikytume ir visą Panevėžio depą). Norėtume, kad šiame muziejuje visa technika būtų “gyva” – ją galima būtų ne tik paliesti, bet ir važinėtis. „Gyvojo“ muziejaus brėžinius jau turiu, o įgyvendinimas priklauso nuo finansinės situacijos. Jeigu finansinė situacija pagerėtų, tai darbą, kurį esu suprojektavęs, per metus galima būtų įgyvendinti.

GS: Kas gali dalyvauti klubo veikloje?

V. U.: Nauji nariai priimami laisvai – tiesiog skelbiame, kada bus renginys, kokios pagalbos reikia, ir visi, kas nori, susiskambina. Aišku, į renginius būtų gerai registruotis iš anksto, nes mes į talkas vykstame traukinuku, todėl nesinori, kad talkininkai stovėtų vagoneliuose.

Bet kokiu atveju, dalyvauti gali visi norintieji. Visame pasaulyje tokie objektai palaikomi savanorių pagalba, o valstybė tokią veiklą remia minimaliai.

GS: Ar gali renginiuose ir talkose dalyvauti ir savanorių šeimos nariai ?

V. U.: Ne tik gali, bet ir privalo! Čia nebūna taip, kaip su žvejyba ar medžiokle, kai išvažiuoja vienas vyras, o žmona su vaikais sėdi namie. Mes vykstame su šeimomis, per pietus ir vakarienę rengiame bendrą stalą, kartu kepame dešreles. Na o vaikai gali palakstyti ir pažaisti po tvarkomą teritoriją. Kartu ugdome ir jaunąją kartą, kad ne vien sau reikia viską daryti, bet ir kitiems padėti.

GS: Ar jūsų veiklai reikalinga finansinė parama?

V. U.: Nors žmonės dirba nemokamai, tačiau paramos reikia medžiagoms ir istoriniems riedmenims įsigyti. Be to, iš metalo laužo supirktuvių, pakampių, iš gyventojų supirktą techniką, vagonėlius bandome atstatyti. Tai ir yra didžiausios mūsų išlaidos ir galvos skausmas.

GS: Na ir pabaigai – kur galima būtų kreiptis norintiems prisijungti prie klubo veiklos?

V. U.: Visa informacija apie klubo veiklą skelbiama musų interneto puslapyje – www.sgk.lt. Be to, galima drąsiai skambinti man telefonu 8611 27827, o kas norėtų prie klubo veiklos prisidėti finansiškai, tai galėtų padaryti paramą pervesdami į klubo sąskaitą ar užpildydami prašymą dėl 2% pajamų mokesčio atidavimo. Plačiau apie paramą rasite čia.

Po darbų... JAZZ TRAIN Surdegyje