Veteranų klubo nuotr.

Ne vien jaunimu gyvi Lietuvos geležinkeliai. Pasirodo, ir užtarnauto poilsio nusipelnę darbuotojai taip greitai su bendrove neatsisveikina. Kaip pasakojo Geležinkelių veteranų klubo tarybos pirmininkas Tautvydas Sinkevičius, jo vadovaujamos organizacijos pagrindinis tikslas ir yra – „Palaikyti buvusiems ilgamečiams geležinkelininkams, dabar pensininkams, tarpusavio ryšį ir ryšį su buvusia darboviete.“ Žinoma, ne visi jie nori ir ne visi gali tapti šio klubo nariais, tačiau tie, kurių prisirišimas, įvertinant ilgus darbo metus, stipriausias, noriai ir aktyviai dalyvauja Geležinkelių veteranų klubo veikloje. Įgyvendinant pagrindinį ir organizacijos įstatuose įrašytą tikslą, buvę geležinkelininkai renkasi kartu leisti laisvalaikį, tobulėti, keliauti ir bendrauti. Nemažiau svarbu veteranams, anot T. Sinkevičiaus, sekti pačios bendrovės naujienas. Veteranų klubo veikla išties plati: jie prisideda prie veteranų kultūrinių poreikių tenkinimo, organizuoja seminarus, kūrybines stovyklas, teminius susirinkimus, ekskursijas, skatina savo klubo narių kūrybą, tarpininkauja dėl socialinių reikmių tenkinimo, teikia savo nariams moralines paskatas – geležinkelininko veterano ženkliukus, o jubiliatams – ir geležinkelininko veterano medalius, kurie buvo įsteigti buvusio bendrovės generalinio direktoriaus ir pirmojo atgavusios nepriklausomybę Lietuvos Susisiekimo ministro Jono Biržiškio rūpesčio dėka. Siekiant, kad garbės geležinkelininko vardas būtų ne tik ženkliukas stalčiuje, klubas rūpinasi, kad buvusi darbovietė paskatintų veteranus ir materialiai.

Kaip teigė T. Sinkevičius, labiausiai klubo narius vienija tai, kad visi jie daug metų dirbo Lietuvos geležinkeliuose, dažniausiai vadovaujantį darbą, ir tai sąlygojo didelį jų prisirišimą prie kolektyvo bei pačios darbovietės. Atsiskirti nuo to.reikštų atsiriboti nuo buvusio gyvenimo. „Veteranų klubas vienija pensininkus, išdirbusius ne mažiau kaip 25 metus ir turinčius aukštąjį išsilavinimą“ – taip narystės klube kriterijus apibūdino Tarybos pirmininkas, tačiau pabrėžė, kad ypač bendrovei nusipelniusiems jie kartais netaikomi. Klubas šiuo metu jungia virš 90 narių

Veteranų klubas buvo įkurtas 2002 metais, a.a. Algirdo Kliorės, buvusio pirmojo nepriklausomų Lietuvos geležinkelių generalinio direktoriaus, iniciatyva. Nors renginių tada buvo mažiau, veiklai vykdyti vis tiek reikėjo lėšų, kurių, nesutvarkius klubo teisinio statuso, buvo sudėtinga gauti. Vadovybei pasikeitus, pradėta rūpintis šiuo klausimu. Finansavimo ir darbo organizavimo reikalai buvo išspręsti 2007 metais birželio mėnesį oficialiai įteisinus ir įkūrus viešąją įstaigą. Viešoji įstaiga gavo paramos gavėjo statusą – tai buvo didelis žingsnis į priekį. Nors abi organizacijos gyvuoja lygiagrečiai, jų veikla ir tikslai iš esmės niekuo nesiskiria. Juridinis asmuo ir paramos gavėjas – viešoji įstaiga – finansuoja klubo veiklą, o pastarasis gyvuoja savarankiškai. Tiek klubo, tiek viešosios įstaigos taryba yra ta pati, todėl nesunkiai sprendžiami visi organizaciniai klausimai.

Vienas pagrindinių viešosios įstaigos uždavinių – padėti sudaryti platesnį regioninių klubų tinklą. Šiuo metu regioniniai klubai sukurti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėyžyje, Klaipėdoje. Didžiausią įtaką jų veiklai daro vietinių Lietuvos geležinkelių padalinių vadovai.

Organizacinį veteranų klubo darbą atlieka penkių žmonių taryba, kuri metų pradžioje skelbia bendrą narių susirinkimą. Jame patvirtinamas metinis Veteranų klubo veiklos planas. Susirinkimą padeda organizuoti ir Lietuvos geležinkelių bendrovė, kurios vadovai veteranams papsakoja apie savo metų darbus ir artimiausius planus. Paklaustas apie klubo santykius su buvusia darboviete, Tarybos pirmininkas pasakoja, kad „Lietuvos geležinkeliai“ noriai bendradarbiauja, supranta veteranų problemas, atsižvelgia į jų prašymus. Naujasis generalinis direktorius Stasys Dailydka glaudesniems santykiams ir ryšiams su veteranais palaikyti net yra paskyręs specialų atstovą – savo patarėją Stanislovą Naimovičių.

Antras didelis renginys, jau tapęs tradicija, tai kūrybinės stovyklos, teminiai seminarai Giruliuose. „Trijų dienų renginyje galima labai daug ką išspręsti ir, be abejo, pabendrauti.“, pasakojo T. Sinkevičius. Viena diena yra skiriama ekskursijoms. Veteranai jau yra buvę Mosėdyje, Rusnėje, ant Medvėgalio kalno, Palangoje, o kitąmet žada keliauti po Žemaitiją. Dalyvaudami Geležinkelininkų šventėje veteranai sužino šviežiausia bendrovės naujienas ne tik iš vadovų pasakojimų, bet ir iš dabartinių jos darbuotojų lūpų. Rudenį organizuojama dar viena ekskursija, kurios metu veteranai jau yra aplankę Grūto parką, Biržus, Panemunės pilis. Taryba renkasi kas du mėnesius ir sprendžia einamuosius klausimus –kaip vykdyti Klubo darbo planą, priima naujus narius , aptaria įvairias iniciatyvas. Tarp ypatingesnių įvykių veteranų gyvenime, tai išleista knyga „Gyvenimai, skirti geležinkeliams“, įgyvendinta kol kas vienintelė kelionė į užsienį, į Krymą, Dabar buvę ilgamečiai geležinkelininkai planuoja rengti klubo istorijos fotografijų albumą.

Apibūdindamas praeinančius metus T. Sinkevičius teigė, kad svarbiausia šituo sunkmečiu – išgyventi, neužmiršti savo tradicijų, stengtis jas tęsti. Žmonės turi jausti nenutrūkstamą kartų ryšį ir perimamumą, o svarbiausia – kad jų ilgametis darbas vertinamas, kad jie patys prisimenami bei gerbiami.

Viktorija Norvaišaitė, www.gelsistemos.lt

Iš kelionės po Panemunės pilis