Vienas lauke ne karys. Bet jeigu Jūsų teisėms atstovauja beveik 4,5 tūkstančio darbuotojų vienijanti organizacija, tai galite būti tikri, kad atkakliu, nuoširdžiu ir tikslingu jų darbu bus pasiekti neįtikėtini rezultatai. Profesinė sąjunga – tai organizacija, ginanti darbuotojų teises, siekianti savo narių gerovės bei kolektyviai atstovaujanti profesijos atstovų interesus. Tokią turi ir tūkstančius darbuotojų vienijanti geležinkelininkų bendruomenė. Apie tai, kuo gyvena, kam, kaip ir kodėl dirba profsąjungos pakalbinome Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų federacijos (toliau – LGPF), vienijančios 24 „Lietuvos geležinkelių” profsąjungas, pirmininką Vilių Ligeiką.

Anot profesinių sąjungų federacijos pirmininko, pagrindinė, svarbiausia ir plačiausia profsąjungų federacijos veiklos kryptys yra darbo užmokestis, darbo vietų išsaugojimas ir didinimas, socialinės garantijos. Lygiagrečiai LGPF rūpinasi AB „Lietuvos geležinkelių” liberalizavimo, privatizavimo, reformavimo klausimu, kuris, anot federacijos vadovo, neabejotinai įtakoja ne tik pačių geležinkelininkų, bet ir bendovės gerbūvį. Iš to išplaukia ir kiti bendrovės finansinę padėtį įtakojantys veiksniai, tokie kaip kuro akcizo panaudojimas bei nuostolingo keleivių vežimo kompensavimo klausimai. „Mūsų siekis – išlaikyti bendrovės stabilumą.“ – sako V. Ligeika. Todėl pagrindinė profsąjungų darybų su darbdaviu priemonė – pagrįsti reikalavimai. Jei norima didesnių atlyginimų, tai veikiant politiniu lygmeniu siekiama, kad būtų užtikrintas bendrovės vientisumas, kuro akcizo panaudojimas ne tik automobilių, bet ir geležinkelių infrastruktūros plėtrai bei palaikymui. Pagrindinis profsąjungų darbo, kuriuo siekiama geležinkelinikų gerovės, metodas – derybos. Nepaisant populistinių norų sukilti – o tokių siūlymų tikrai pasitaiko – V. Ligeikos teigimu, svarbiausia yra veikti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Darbo kodeksą ir naudos siekti visais įmanomais taikiais būdais. Tai nereiškia, kad profesinės sąjungos nieko nedaro. „Mes nuolat stebime, ką daro vyriausybė, kokią veiklą geležinkelių atžvilgiu ji vykdo“ teigia V. Ligeika.

Šių metų veiklos kryptis LGPF nusimatė remdamasi praėjusių metų gruodžio 9 d. Seimo Ekonomikos komiteto raštu. Išklausęs Lietuvos geležinkelininkų profsąjungos federacijos ir Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo informaciją probleminiais klausimais, susijusiais su AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla, Ekonomikos komitetas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei:

- 2010 m. valstybės biudžete numatyti objektyvų keleivių vežimo geležinkelių transportu veiklos kompensavimo dydį, nes Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje keleivių vežimo geležinkelių transportu vekla nefinansuojama valstybės ir/ar savivaldybių biudžetų lėšomis, o šios veiklos nuostolis dengiamas taikant kryžminį finansavimą (t.y. iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo veiklos uždirbamų pajamų).

- Priimti reikiamus sprendimus dėl dalies akcizo pajamų už kurą skyrimo geležinkelių transporto sektoriui

- Tęsti konsultacijas su socialiniais partneriais (Geležinkelininkų profsąjungos federacija, Geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimu) dėl Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos.

Anot LGPF pirmininko V. Ligeikos, gyvybiškai svarbus profsąjungų pasiekimas, užfiksuotas šiame dokumente yra tas, kad Ekonomikos komitetas, išklausės profsąjungų atstovus, remia profsąjungų poziciją ir siekį išsaugoti integralią (ne restruktūrizuotą, ne privatizuotą) nacionalinę geležinkelių kompaniją, nebent šiuo metu atliekama išsami socialinė, ekonominė studija, pagrįs reformos naudą AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lietuvos valstybei. „Kol nėra studijos, nėra pagrindo reformuoti. Turim palaikymą – atliekam savo darbą.“ – taip savo pasiekimus komentuoja LGPF pirmininkas. Planuojami pokyčiai, jo nuomone, nebūtų naudingi darbuotojams.

Su LGPF darbais ir siekiais darbuotojai supažindinami profesinių sąjungų organizuojamų susitikimų metu. „Paskutinio apvažiavimo metu, susitikus su darbuotojais, vien Klaipėdos infrastruktūroje į profsąjungą per vieną dieną įstojo net 25 darbuotojai.“, džiaugėsi V. Ligeika. Jo manymu, pagrindinė sėkmės priežastis yra tai, kad jie ne žada, o rodo tai, ką padarė. „Mus išrinko darbuotojai, jiems ir turime dirbti“ tvirtai sako V. Ligeika.

Studija dėl liberalizavimo ir infrastruktūros atskyrimo jau baigiama. Balandžio pabaigoje ji bus pateikta profsąjungoms susipažinti. Nuo jos rezultatų, anot V. Ligeikos, ir priklausys tolimesni veiksmai bei kryptys, kuriomis bus dirbama toliau.

Viktorija Norvaišaitė, www.gelsistemos.lt