AB “Lietuvos geležinkeliai” nuotr.

Radviliškis – neatsiejamas nuo geležinkelių. Radviliškio geležinkelio mazgas po Vilniaus yra didžiausiu geležinkelio mazgas Lietuvoje. Iš čia kontroliuojamas tranzitinis judėjimas visoje Šiaurės Lietuvos dalyje.

Radviliškio garvežių depas pastatytas 1870 m. tiesiant Liepojos–Romnų geležinkelį. Tuo metu Radviliškis buvo mažas miestelis: 80 kiemų, 485 gyventojai, medinė bažnyčia, dviejų lovų ligoninė, pašto stotis, nedidelė liaudies mokykla, valsčiaus valdyba. Pirmasis pastatas – mūrinis, raudonos plytos surištos kalkių skiediniu, jo pamatai sumūryti iš akmens, pastato stogas sutvirtintas medžio sijomis.

Pirmieji 6 prekiniai garvežiai, pagaminti Paryžiuje, Ernsto Gueno fabrike, į Radviliškio garvežių depą atgabenti 1870 m. liepą. Garvežiai buvo naudojami tiesiant geležinkelį.

Per metus jie sudegindavo 10 885 m³ malkų ir 3 790 pūdų anglies. Garvežių ašys buvo tepamos aliejumi ir jaučio taukais. Per 1876 m. sunaudota 576 pūdai aliejaus ir 318 pūdų gyvulinių taukų.

1891 m. Radviliškio garvežių parkas išsiplėtė: jį sudarė 10 keleivinių IR 41 prekinis garvežys.. Radviliškio garvežių depas tapo didžiausiu visame tuometiniame Liepojos geležinkelyje.

Triašiai garvežiai pradėjo keisti keturašius – tai buvo gerokai ekonomiškiau. 1910–1913 m. depas jau turėjo 67 garvežius. Depe buvo remontuojami garvežiai, vagonai, atliekamos techninės priežiūros.

Gyvėjant Liepojos–Romnų geležinkelio magistralei, plečiantis garvežių depui ir stočiai, gausėjo ir geležinkelininkų, bet darbo žmonių gyvenimas negerėjo. Garvežių depe bei geležinkelio stotyje darbo diena trukdavo nuo 12 iki 17 valandų. Uždarbis – kapeikos.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Lietuva turėjo nemažai geležinkelio linijų, tačiau stokojo įrenginių. 1915 m. iš Lietuvos pasitraukdama Rusija išsigabeno garvežius, vagonus ir persikėlė dirbtuves. Kaizerinės okupacijos metais savo darbą sąžiningai dirbo Garvežių depo darbininkai – reikėjo išgyventi, išlikti.

Per pirmąjį pasaulinį karą, nutiesus Radviliškio–Tilžės ir Šiaulių–Jelgavos geležinkelius, Radviliškis tapo dideliu geležinkelio mazgu.

Nelengvas, bet intensyvus, kūrybingas darbas vyko šalies Nepriklausomybės 1920–1940 metais. Per dvidešimtmetį geležinkelio sistemoje daug kas pasikeitė, daug kas pertvarkyta. Visa tai vyko ir Radviliškio garvežių depe.

Tarpukario Lietuvos geležinkeliai atitiko tuometinius Europos standartus. Plieno keliais važiavo mūsiškiai 36 keleiviniai, 107 prekiniai ir 15 manevrinių garvežių, daugiau negu 4 tūkst. vagonų.

1940 m. Lietuvos istorijoje – juodžiausias puslapis. Netekome valstybės ir laisvės. Okupantai pasisavino mūsų geležinkelius, juose įvedė panašią kaip carinėje Rusijoje tvarką. Garvežių depe, kaip ir kitur, jaunimas buvo varomas į komjaunimo organizaciją, vyresni į partiją. Daugelis pakluso, nes norėjo dirbti. Karo metais fašistai nepagarbiai elgėsi su mūsų žmonėmis. Pasakojama, kad į Garvežių depą atvykęs vokietis Mileris po cechus vaikštinėjo su lazda, baugino ginkluoti vokiečių kareiviai.

Antrojo pasaulinio karo metais Radviliškyje sudegė nemažai namų, nukentėjo geležinkelio stotis ir garvežių depas, į Vokietiją išvežta pramonės bei geležinkelio įrenginių.

Kol buvo formuojama pokario Geležinkelių valdyba, kelius valdė fronto geležinkelių daliniai. Geležinkelių valdyba 1945 m. turėjo 15 garvežių.

Pirmaisiais pokario metais garvežių depo veikla pagyvėjo.Garvežininkai modernizavo garvežių serijos TE parką. Tai leido padidinti traukinių svorio normas nuo 800–1000 t iki 1500 t.

Po karo plieno magistralių šeimininkai dirbo nuoširdžiai, kantriai ir atsidavusiai. 1953 m. pavasarį TSRS susisiekimo kelių ministerija Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelius sujungė į vieną Baltijos geležinkelio valdybą Rygoje.

1958 m. žengtas naujas žingsnis tobulinant techniką  – anglimi kūrenami garvežiai pradedami kūrenti nafta. Pagaliau išnyko sunkus garvežio kūriko darbas, sumažėjo eksploatavimo išlaidos.

Kasmet vis daugiau buvo pervežama krovinių. Garvežių TE traukos galingumas buvo nepakankamas, buvo būtina TE serijos garvežius pakeisti galingesniais L serijos garvežiais. Deja, juos depas pradėjo gauti tik nuo 1962 m.. Reikėjo plėsti remonto bazę, prasidėjo cechų rekonstrukcija.

1960–1961 m. įrengta skysto kuro bazė, atstatytas garvežių cechas. 1965 m. rekonstruotas dyzelinių traukinių cechas. Tais metais pradėti eksploatuoti pirmieji dyzeliniai traukiniai. Nuo 1968 m. šilumvežiai, naudojami gabenant krovinius, palaipsniui išstūmė garvežius. Nuo 1968 m. Klaipėdos geležinkelio stotyje garvežiai pradėti keisti manevriniais šilumvežiais TGM-3A.

Nuolat kilo techninis lygis, plėtėsi gerų specialistų ratas. 1950 m. depe nebuvo nė vieno inžinieriaus, o pvz., 1970 m. aukštąjį išsilavinimą turėjo 7, vidurinį techninį 52 darbuotojai, 5 darbuotojai mokėsi institutuose ir 20 technikumuose.

1972 m. iš Rusijos Federacijos ir Ukrainos gauta naujos technikos. Iš Vorošilovgrado atkeliavo šilumvežiai M-62 – 11 vnt., TEM2 – 6vnt.

1976 m. riedmenų parką papildė 19 lokomotyvų 2M62, tačiau naujoji technika reikalavo ir naujoviškos remonto bazės. 1977 m. pabaigoje pradėta techninio aptarnavimo cecho statyba. 1978 m. pabaigoje buvusio kuro sandėlio teritorijoje pastatytas šviesus su dideliais langais pastatas. 1979 m. didelį susidomėjimą sukėlė statomas iš aliuminio putplasčio skydų techninės priežiūros cechas.

1984 m. pastatytas Bugenių TA-2 cechas.

1986 m. prie TA-2 cecho įrengtas naujas buities korpusas. Metų pabaigoje įsigyti ČME3 – 13 vnt. manevrinių šilumvežių.

1990 m. kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai paskelbus šalies Nepriklausomybės atkūrimo aktą Sovietinė imperija iširo. Sumažėjo per Radviliškį važiuojančių traukinių, bet darbo niekas nemetė, žinojo, kad sovietinės partokratijos priemonės laikinos, įveikiamos.

Kova už Lietuvos laisvę dar nebuvo pasibaigusi. Pasaulį sukrėtė 1991 m. sausio 13-osios  kruvinieji įvykiai. Lokomotyvų depas vieningai palaikė kovą už šalies laisvę.

Pirmieji šalies nepriklausomų geležinkelių darbo metai nelengvi buvo ir Radviliškio lokomotyvų depui, tačiau jau buvo regimi teigiami pokyčiai, gerėjo keleivių aptarnavimas ir krovinių vežimas.

1995 m. Radviliškio lokomotyvų depas, pavaldus Lokomotyvų tarnybai, dirbo vidaus ūkiskaitos pagrindais. Jam priklausė gamybiniai pastatai, technologiniai įrengimai, šilumvežiai, dyzeliniai traukiniai. Depą sudarė centrinė įmonė, Bugenių, Klaipėdos ir Panevėžio cechai, Subačiaus garvežių rezervo bazė. Veikė lokomotyvų brigadų poilsio namai, techninių apžiūrų cechai, kuro sandėlis. Tuo metu depe dirbo 1104 žmonės.

1995 m. liepos 29 d. Lokomotyvų depas pažymėjo 125 – ąsias savo įkūrimo metines. Už ilgametį ir nepriekaištingą darbą buvo apdovanota didelė grupė depo darbuotojų.

Depo pagrindinę veiklą apibūdina du rodikliai – tai traukinių darbo apimtis ir remonto programos vykdymas. 2004 m. krovinių ir keleivių pervežta 10957,1 mln. tkm tai 17,3 proc.daugiau nei buvo planuota. Vidutinis lokomotyvo darbo našumas per parą sudarė 20,5 proc. Vidutinė lokomotyvo paros rida –  493,6 km. Darbo našumas padidėjo 15,8 %.

2004 m. vasarą rekonstruotas depo administracijos pastatas, įrengti puikūs darbo kabinetai. Darbuotojų skaičius – 718. Tuo metu depe buvo 113 šilumvežių. Iš jų 2M62 – 47 vnt., M62 – 17 vnt., ČME3 – 31 vnt.

Viena iš sėkmingų darbo priežasčių yra tai, kad Radviliškio lokomotyvų depo, dėl geros jo geografinės padėties, darbas organizuojamas žiedo būdu, kuris yra ekonomiškai efektyviausias ir yra didelis tranzitinių krovinių srautas per pagrindinio depo stotį.

Labai geri depui buvo 2005-ieji. Vežtas rekordinis kiekis krovinių, labai pagerinti visi depo veiklos charakterizuojantys kokybiniai ir kiekybiniai geležinkelių transporto rodikliai. Įsisavinti ir sėkmingai pradėti eksploatuoti modernizuoti galingi lokomotyvai, tai 2M62M – 12 vnt., kurie valdomi vieno mašinisto traukia iki 5000 t svorio traukinius, tam sunaudodami apie 30 proc. mažiau dyzelino negu senieji šilumvežiai.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas depo technologines bazės visiškam atnaujinimui bei personalo kvalifikacijai tobulinti. Visa susidėvėjusi įranga pakeista šiuolaikiška, atitinkančia pasaulinius standartus.

2005 m. pradžioje pradėti rekonstruoti TP – 2 cechas, TP – 3 paruošimo cechas.

2005 m. gegužės 16 d. depui Valstybinė geležinkelio inspekcija išdavė atestatą, suteikiantį teisę atlikti M62, 2M62, ČME3, TEM2 techninės priežiūras bei einamąjį remontą ir savaeigių sąstatų D1, DR1A, DR1AM technines priežiūras.

2006 m. įsigyti M62K – 6 vnt. lokomotyvai. Įvykdyta Klaipėdos poilsio namų rekonstrukcija. Darbuotojų skaičių sudarė 696 žmonės. Bendras krovinių ir keleivių vežimas  – 14 996,3 mln. tkm.

Radviliškio lokomotyvų depo pasididžiavimas – „Siemens“ lokomotyvai. 2007 m. rugsėjo 9 d. Lietuvą pasiekė pirmasis „Siemens“ lokomotyvas, tą pačią dieną 138 t sveriantis lokomotyvas buvo atgabentas į Radviliškio lokomotyvų depą. Buvo pasirašyta sutartis su „Siemens“ AG dėl 34 naujų prekinių lokomotyvų pagaminimo. Įvyko šilumvežių ir paruošimo cechų rekonstrukcija.

2008 m. parengti naftos produktų sandėlio modernizavimo, privažiuojamųjų kelių II-ojo etapo rekonstravimo, smėlio išdavimo pozicijos įrengimo projektai. Riedmenų parką papildė keturios RA-2 automotrisės.

2008–2009 m. šalį pasiekė finansinės ekonomikos krizės šešėlis. Krizinė aplinka veikė mūsų šalies ekonomiką, taip pat ir depo veiklos darbą. Krovinių vežimo rodikliai sumažėjo 30 proc., keleivių vežimas – 10 proc. Laimei, kad laiku buvo imtasi įvairių priemonių depo veiklos būklei stabilizuoti, kurios šiandien duoda naudą.

2009 m. įsigytos dvi PESA 620M automotrisės. Darbuotojų skaičius – 674. Krovinių ir keleivių pervežimo rodikliai sumažėjo 0,8 proc. Vidutinis lokomotyvų paros našumas sudarė 1346,7 tūkst. tkm bruto. Vidutinė lokomotyvų paros rida – 549,7 km.

Šiemet Radviliškio lokomotyvų depas švenčia jubiliejų. Štai jau 140 metų kaip plieno bėgiais, kelių kartų depo darbuotojų sąžiningo, kvalifikuoto ir prasmingo darbo dėka rieda traukiniai.

Radviliškio lokomotyvų depo inf.