A. Usonienės nuotr.

Vakar, spalio 21 d., baigėsi dvi dienas trukęs 53-iasis Geležinkelių transporto tarybos (toliau – GTT) posėdis. Septyniolikos šalių delegacijų vadovai savo sprendimus patvirtino pasirašydami protokolą.

Visapusiški sprendimai

Susirinkusieji aptarė ir priėmė net 16 sprendimų, kurie turės įtakos pagrindinėms GTT veiklos kryptims – keleivių ir krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais koordinavimui, bendrojo prekinių vagonų parko naudojimo administravimui, vagonų naudojimo apskaitai, tarpusavio atsiskaitymų už vagonų naudojimą administravimui bei techninių 1520 mm pločio vėžės geležinkelio sistemos standartų kūrimui. Bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” generalinis direktorius Stasys Dailydka patvirtino, kad visi sprendimai priimti praktiškai vienbalsiai. Pasak jo, per posėdį išspręsti konkretūs kasdienėje geležinkelių bendrovių veikloje aktualūs klausimai, aptartos įvairios apskaitos, vagonų lokacijos, informacinių sistemų, bendro projektų finansavimo ir kitos praktinės problemos. “Vargu ar yra kita nei geležinkeliai 17 valstybių liečianti sistema, kurioje taip koordinuotai priimami sprendimai. Geležinkelių linijos susijusios su kitų valstybių sistemomis, todėl negalime nederinti procedūrų”, – tikino S.Dailydka.

GTT, apžvelgusi praėjusių metų rezultatus, pažymėjo, kad per devynis šių metų mėnesius visų šalių-narių geležinkelių tinklais pervežta 1489,1 mln. tonų krovinių, o tai yra apie 9,6 proc. daugiau nei per tą patį 2009 metų laikotarpį. Konteinerių krova šiemet, lyginant su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, išaugo 12,3 proc. Tarybos narių teigimu, planuotus krovos įsipareigojimus įvykdė visų šalių geležinkelių administracijos, išskyrus Moldavijos, Turkmėnistano ir Uzbekistano.

Taryba, peržvelgusi tarpusavio atsiskaitymų rezultatus už devynis šių metų mėnesius, pažymėjo, kad Armėnijos, Kazachstano, Moldavijos, Rusijos, Tadžikistano, Ukrainos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos geležinkelių administracijos neturi jokių debetinių skolų.

Posėdžio metu aptarti ir traukinių judėjimo grafiko 2011-2012 metais normatyvai bei strateginiai geležinkelių tinklo vystymo planai šalių-narių teritorijose iki 2020 m. Taip pat svarstytos projekto, numatančio šalims-narėms turėti ir valdyti bendrą krovininių vagonų parką, galimybės. Šio projekto detalės pateiktos geležinkelių administracijoms tolesniam derinimui.

Nepamiršti ir geležinkelių transporto darbuotojai – bus siekiama suderinti visų šalių-narių geležinkelių administracijų sveikatos apsaugos politiką. Visų pirma planuojama parengi bendrus sveikatos reikalavimus darbuotojams, kurių veikla susijusi su traukinių judėjimu – mašinistams, dispečeriams-operatoriams, palydovams.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos teigimu, geležinkelių sistema savotiškai panaši į bičių korį – viena bitė gali prinešti medaus tik sau, kai tuo tarpu viso spiečiaus darbas atneša žymiai geresnius ir akivaizdesnius rezultatus. „Tarybos pastangos išspręsti pačios išsikeltus uždavinius parodo šios organizacijos gebėjimą prisitaikyti prie ekonominės situacijos pokyčių, lankstumą, šiuolaikiškumą bei itin stiprų organizuotumą“, – teigė S.Dailydka. Pasak jo, bendros racionalių sprendimų paieškos yra pats efektyviausias būdas visų šalių geležinkeliams žengti koja kojon su laiku.

Pažymėtina ir tai, kad dvišalių susitikimų metu, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Rusijos geležinkeliai“ pasirašė krovinių vežimo tarptautiniais geležinkeliais organizavimo sutartį. Ši sutartis apibrėžia bendrovių santykius, susijusius su vežimų organizavimu abiejų šalių teritorijose. Joje patvirtinta atsiskaitymų tvarka už krovinių ir tuščių vagonų gabenimą geležinkelių transportu bei kitas suteiktas papildomas paslaugas (deklaravimas vežant tranzitu, krovinių apsauga ir t.t.). Pasirašyta sutartis galios iki 2011 m. pabaigos.

Valdžios dėmesys

Tarptautinis renginys sulaukė ir Lietuvos vadovų dėmesio. Prasidėjus GTT posėdžiui gausiai susirinkusius septyniolikos šalių delegacijų narius sveikino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. “Šis susitikimas padės spręsti svarbius tarptautinio susisiekimo klausimus, siekiant užtikrinti patikimą geležinkelių transporto veiklą, ir leis pagerinti keleivių bei krovinių vežimo sąlygas. Tikiu, kad keitimasis patirtimi ir bendradarbiavimas padės kurti palankesnes krovinių tranzito sąlygas ir rasti naujų sprendimų, svarbių Europos bei Azijos transporto ryšių plėtrai”, – kalbėjo E.Masiulis.

Vėliau delegacijų atstovai susitiko su Lietuvos ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi. Per pokalbį premjeras ir geležinkelių specialistai aptarė keleivių ir krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais koordinavimo problemas, geležinkelių transporto paslaugų rinkos ypatumus, tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybes. A.Kubiliaus manymu, bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių projektas, greitasis mišrus traukinys “Vikingas”, yra geriausias pavyzdys, kaip gali bendradarbiauti kelių valstybių geležinkelių kompanijos. Anot jo, šia patirtimi būtina pasinaudoti ieškant naujų tranzito krypčių – greitieji traukiniai į Europą per Lietuvą galėtų riedėti net iš Kinijos. “Šiandien valstybės turi dalytis patirtimi ir moksliniais laimėjimais, jei nori užtikrinti kuo geresnes sąlygas keleiviams ir kroviniams transportuoti, rasti geriausius Europos ir Azijos geležinkelių transporto plėtros sprendimus”, – dėstė A.Kubilius.

Sutartys plečia galimybes

Bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” generalinis direktorius S.Dailydka patikino, kad Lietuvos dalyvavimas GTT veikloje išties atveria plačias galimybes racionaliai spręsti tarptautinius ginčus ar komercinius nesutarimus, sklandžiai ir operatyviai vykdyti tarptautinius atsiskaitymus ir būti visaverte geležinkelių sistemos dalimi. Pasak jo, jei būtų nedirbama kartu su GTT, “Lietuvos geležinkelių” veiklą varžytų daugybė procedūrinių kliūčių. “Jei nebūtume GTT nariai, atsirastų daug problemų, kiekvieną smulkmeną reikėtų spręsti dvišaliais susitarimais, taip pat padidėtų išlaidos, nes tektų turėti savo atstovų visose 17 valstybių. Bendradarbiaujant su GTT daug paprasčiau koordinuoti kasdienius veiksmus, nustatyti vienodus vagonų krovos reikalavimus ir t. t.” – aiškino S.Dailydka.

GTT po renginio Vilniuje neturės kada atsipūsti. S.Dailydka atskleidė, kad per GTT posėdį buvo patvirtintas privataus vagonų parko valdymo koncepcijos kūrimo planas. Anot pašnekovo, gausėjant privačių vagonų parkui atėjo laikas nustatyti, kaip būtų galima optimizuoti jo naudojimą. Geležinkelių ekspertai turėtų parengti koncepcijos planą iki 54-ojo GTT posėdžio, vyksiančio Helsinkyje.

Parengta pagal AB “Lietuvos geležinkeliai” pranešimą žiniasklaidai bei “Lietuvos žinių” informaciją
Nuotrauka Aurikos Usonienės