Rugsėjį netekome Lietuvos geležinkelių transporto veterano Stasio Labučio – žmogaus, draugo, kolegos. Stasys gimė 1940 metų rugsėjo 29 dieną Kėdainiuose, pačiame Lietuvos viduryje. 1958 metais baigęs Kėdainių I vidurinę mokyklą, išvyko į Gomelio Baltarusijos geležinkelių transporto inžinierių institutą siekti aukštojo mokslo. Kiekvienais metais į Gomelį atvažiuodavo keletas jaunuolių iš Lietuvos. Ten, svetimam krašte, malonu būdavo išgirsti lietuvių kalbą, sutikti savo tėvynainius, todėl gyvenome draugiškai, kartu švęsdavome šventes, gimtadienius. Mes buvome kitokie, mes buvome pokario vaikai, ištvėrę trėmimus, stribus, kolektyvizaciją. Neturėjome automobilių, bendrabutyje tik vienas studentas turėjo magnetofoną, ir vienas akordeoną; vaikinai, grįžę iš tarnybos armijoje, vilkėdavo kareiviškais rūbais, nes neturėjo kitų. Bet vistiek sugebėjome džiaugtis jaunyste, gyvenimu…

1963 metais Stasys baigė institutą ir buvo dviems metams pašauktas į privalomąją tarnybą sovietų armijoje. Nuo 1965 metų dirbo Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardoje.

1990 metais atkūrus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją Stasys Labutis buvo paskirtas šios ministerijos Geležinkelių departamento direktoriumi. Jis aktyviai dalyvavo įteisinant Lietuvos geležinkelių savarankiškumą, sudarant ir įgyvendinant tarptautines geležinkelių transporto sutartis. Daug pastangų prireikė atsiimant iš Sovietų Sąjungos Lietuvai priklausantį geležinkelių turtą. Daug geležinkelių transporto įrangos, medžiagų – bėgių, pabėgių, technikos, buvo naktimis vežama į Kaliningrado sritį, Baltarusiją, reikėjo tuo sudėtingu laikotarpiu daug kantrybės, diplomatijos.

Žlugus Sovietų Sąjungai ir Lietuvoje dislokuotą sovietinę kariuomenę į savo juris­dikciją perėmus Rusijai, 1992 m. sausio 31 d. prasidėjo derybos tarp Lietuvos ir Rusijos dėl kariuomenės išvedimo. Didžiulė našta išvedant kariuomenę gulė ant Lietuvos geležinkelininkų pečių.

Paskutinis traukinys su Rusijos kariuomene Kauną paliko tik 1993 m. rugpjūčio 30 d.18 val. 05 min. Buvo duotas nurodymas niekur jo nestabdyti, ir jis per Kenos geležinkelio stotelę 23 val. 45 min. nesustojęs paliko Lietuvos teritoriją. Lietuvoje neliko svetimos kariuomenės. Tai buvo oficiali Rusijos kariuomenės išvedimo pabaiga.

1994 metais Stasys buvo paskirtas Valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi ir šias pareigas ėjo iki 2000 metų. Restruktūrizacija, geležinkelių infrastruktūros renovacija, geležinkelių transporto specialistų trūkumas daugeliui rusakalbių specialistų išvykus iš Lietuvos, ir kitos veiklos problemos užgriuvo jį.

1993 metais Stasys Labutis buvo apdovanotas Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklu, 1996 metais jam suteiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nario vardas,  1998 metais jis apdovanotas Garbės geležinkelininko ženklu.

Netekome Stasio, savo gyvenimą pašventusio geležinkeliams, tikro, nuoširdaus, draugiško, pareigingo, visada pasirengusio padėti kitiems. Manau, kad daugelis savo atminties kertelėje saugos šviesius prisiminimus apie jį, apie laiką, praleistą su juo.

Mintė