Klaipėdos valdžia raginama greičiau apsispręsti, ar reikalingos milijoninės investicijos į miesto stotis, nes europiniai pinigai gali nukeliauti kitiems geležinkelio projektams.

“Lietuvos žinios” rašo, kad visas uostamiesčio geležinkelio stočių pertvarkymas vertinamas 300 mln. litų.

Apie Klaipėdos geležinkelio stoties rekonstrukciją uostininkai kalba mažiausiai ketverius metus, bet prie pinigų priartėta tik šiemet, kai pagal “Lietuvos geležinkelių” paraišką paskirtas Europos Sąjungos (ES) finansavimas.

Daugelis Klaipėdos politikų į ilgametes diskusijas apie uosto poreikius ir esamą stočių būklę iki šiol mažai gilinosi. Informacijos stoka kelia abejonių dėl numatomo kirsti Girulių miško.

“Jau ketvirtą kartą miname savivaldybės slenkstį, prašydami pritarti poveikio aplinkai vertinimui, kad galėtume imtis techninio projekto. Miesto taryboje pritarimą turėjome gauti rugpjūčio 11 dieną, bet iki šiol nematome sprendimo. Nesutarimai dėl detalių, o ne esminiai. Todėl atvykome į Klaipėdą dar kartą pristatyti projekto, kad išgirstume pastabas”, – sakė “Lietuvos geležinkelių” Plėtros departamento direktorius Virgilijus Jastremskas.

Jis su projektuotojais rugsėjo 1 dieną dalyvavo savivaldybės tarybos strateginės plėtros komiteto posėdyje ir išgirdo atsakymą, kad pastabos bus išdėstytos raštu.

Pietinėje miesto dalyje, Draugystės ir Rimkų stotyse, numatyta panaudoti tik trečdalį atnaujinimui numatytų lėšų. Ten darbai jau pradėti. O šiaurinėje, kurią sudaro Klaipėdos ir Pauosčio stotys, iki 2015 metų numatoma investuoti apie 200 mln. litų. Vasarą antroji projekto dalis užstrigo Klaipėdos savivaldybėje.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Pirkimo būdas: Supaprastintas atviras konkursas

Skelbimo pavadinimas: Vielos ir su ja susijusių produktų pirkimas. Konkurso šifras IF-4-50

Pasiūlymų pateikimo terminas: 2010-09-15 09:00

Pirkimo numeris: 93961

Perkančiosios organizacijos tipas: perkančioji organizacija, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje

Pagrindinė perkančiosios organizacijos veiklos sritis ar sritys: Geležinkelio paslaugos;

Pirkimo būdas: Supaprastintas atviras konkursas

Skelbimo pavadinimas:

Akumuliatorių ir galvaninių elementų pirkimas. Konkurso šifras IF-4-52

Pasiūlymų pateikimo terminas: 2010-09-17 09:30

Pirkimo numeris: 93973

Perkančiosios organizacijos tipas: perkančioji organizacija, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje

Pagrindinė perkančiosios organizacijos veiklos sritis ar sritys: Geležinkelio paslaugos;

Pirkimo būdas: Supaprastintas atviras konkursas

Skelbimo pavadinimas:

Įvairių chemijos produktų pirkimas. Konkurso šifras IF-4-51

Pasiūlymų pateikimo terminas: 2010-09-17 09:10

Pirkimo numeris: 93969

Perkančiosios organizacijos tipas: perkančioji organizacija, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje

Pagrindinė perkančiosios organizacijos veiklos sritis ar sritys: Geležinkelio paslaugos;

Susikrovę savo dvirates transporto priemones į siauruko platformas, važiuosime iki Bajoriškių stotelės.  Nuo jos kelionę tęsime dviračiais: septynis kilometrus minsime Raguvėlės dvaro link, o atvykus šiandieninio dvaro paveldėtojai Nerijus ir Darius Jankai papasakos daug įdomių istorijų apie šį pastatą ir pavaišins gardžia arbata. Vėliau laukia piknikas su atsivežtomis vaišėmis.

Kviečiame visus norinčius. Bilieto kaina – 14 litų. Daugiau informacijos rasite čia.

Geležinkelio ruožo nuo Mažeikių iki valstybės siena su Latvija ties Renge rekonstrukciją projektuos Ispanijos inžinerinių ir architektūros paslaugų bendrovė “Ardanuy Ingenieria”.

Projektavimo sutartį su atvirą konkursą laimėjusia bendrove “Lietuvos geležinkeliai” pasirašė rugpjūčio 31 dieną, pranešė bendrovė.

“Lietuvos geležinkeliai” pasirašytos sutarties vertės neskelbia.

Konkurse taip pat dalyvavo bendrai jungtinei veiklai susivienijusios bendrovės “Kelprojektas” ir “Uostamiesčio projektas”, valstybės įmonė “Geležinkelių projektavimas”, bendrovės “Sweco Lietuva”, Vokietijos “Eisenbahn und Bauplanungs Gesellschaft” bei Didžiosios Britanijos “Scott Wilson”.

Liepos 29 dieną įvykusio “Lietuvos geležinkelių” ir naftos perdirbimo ir transportavimo koncerno “Orlen Lietuva” vadovų susitikimo metu “Orlen Lietuva” atstovai pažymėjo, kad tuo atveju, jei turėtų tinkamas sąlygas – mažesnius tarifus – naftos produktų eksportui į Latviją ir Estiją alternatyviu maršrutu per Joniškį, tai taip vadinamas Rengės projektas jiems būtų nebeaktualus.

“Lietuvos geležinkeliai” yra pasiruošę deryboms su “Orlen Lietuva” dėl naftos produktų vežimo minėtu alternatyviu maršrutu.

“PKN Orlen” teigimu, 2008 metų rugsėjį “Lietuvos geležinkeliai” išardė dalį geležinkelių bėgių trumpiausiame kelyje tarp Mažeikių ir Latvijos uostų ir taip apsunkino naftos produktų vežimą į Latviją ir Estiją.

“Lietuvos geležinkelių” vadovas Stasys Dailydka šiemet vasarį pranešė, kad įmonė planuoja atstatyti išardytą geležinkelio linijos nuo Mažeikių iki sienos su Latvija Rengės kryptimi, atšaką. Bendrovės atstovas Vidmantas Gudas tuomet teigė, jog minėtos geležinkelio linijos atstatymas kainuotų apie 41 mln. litų.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Vieninteliame veikiančiame Lietuvoje geležinkelio tunelyje, traukinius pasitinkančiame ties Kaunu, saugumas bus padidintas šiuolaikinėmis priemonėmis. Istoriniam tuneliui elektronines apsaugos sistemas suprojektuos ir įdiegs inžinerinių sprendimų bendrovė “Fima”.

“Numatyti darbai vyks apie du mėnesius, tačiau galime patikinti, kad traukinių eismas tuneliu dėl to nebus sustabdytas – keleiviams nepatogumų nekils, jie nekliudomi galės keliauti įprastais traukinių maršrutais”,- teigia Algis Palionis, AB “Lietuvos geležinkeliai” atstovas spaudai.

Pasak jo, Kauno tunelis yra svarbus strateginis valstybės objektas, tad jame turi būti užtikrintas maksimalus saugumas, siekiant apsaugoti statinį nuo galimų teroristinių ar kitokio pobūdžio išpuolių. Taip pat jis įrašytas į Kultūros vertybių apsaugos departamento saugomų objektų sąrašą, tad tunelį aktualu saugoti ir nuo vandalų atakų. Pagaliau, apsauga reikalinga ir dėl pačių žmonių saugumo, nes patekusiam į tunelį kyla rizika būti sužalotam pravažiuojančių traukinių.

Kauno tunelis šiuo metu yra nuolat saugomas Viešojo saugumo tarnybos karių. Diegiamos technologijos padės kariams darbą atlikti dar efektyviau.

Iki šių metų spalio pabaigos “Fima” tunelio prieigose sumontuos vaizdo stebėjimo kameras, kurių dalis bus valdomos nuotoliniu būdu. Taip pat bus įrengta tunelio prieigų perimetro apsaugos sistema, kuri “praneš” apie bet kokius teritorijos pažeidimus.

Kamerų vaizdas bus perduodamas į specialiai įrengtą apsaugos postą, kur monitoriuose jį stebės Viešojo saugumo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos ginkluoti kariai ir reaguos, pastebėję pavojų.

“Fima” dalyvavo ir pernai baigtame Kauno tunelio rekonstrukcijos projekte. Bendrovė įdiegė inžinerinius sprendimus, užtikrinančius didžiausią statinio bei jame dirbančių žmonių saugumą: įrengė naują eismo valdymo sistemą, gaisro pavojaus identifikavimo ir gaisro gesinimo sistemas, gruntinio vandens stebėjimo sistemą, saugumo ir ryšio sistemas, pastatė traukinių gabaritus identifikuojančius vartus.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Vėlų šeštadienio vakarą Radviliškio geležinkelio stotyje būriavosi ne tik „Radviliškio – Geležinkelininkų sostinės – miesto šventės“ dalyviai bei svečiai, bet ir smalsuoliai iš įvairiausių Lietuvos kampelių, susirinkę pažiūrėti, ar keturiems galiūnams pavyks patempti 136 tonas sveriantį šilumvežį „Siemens“.

Galiūnai susirinkusiųjų nenuvylė – šilumvežis, grandine pritvirtintas prie stipruolių nugarų, buvo išjudintas. Toliausiai – 22 metrus, šilumvežį nutempė stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas. Jis taip pat pasiekė didžiausios tempimo jėgos rekordą Lietuvoje, tempimo momentu išvystęs 6.160 kiloniutonų jėgą. Paklaustas, ar dažnai tenka grumtis su tokiomis sunkenybėmis, Žydrūnas Savickas suskubo pasakoti, kad yra tempęs lėktuvą, laivą, visgi pridurdamas, jog šilumvežio tempimas jam – nauja patirtis.

Drauge su Ž. Savicku savo jėgas išbandė dar du Lietuvos galiūnai – Vidas Blekaitis ir Saulius Brusokas, nedaug atsilikę nuo rekordo „savininko“. V. Blekaičio rezultatas – 6,057 kiloniutonų, o S. Brusoko – 6,137 kiloniutonų.

Tiesa, ketvirtasis varžybų dalyvis – islandų stipruolis Stefan Solvi Petursson –  išvystė net 7,624 kiloniutonų jėgą, tačiau jo, kaip ne Lietuvos piliečio, rezultatas nebuvo fiksuojamas Lietuvos rekordų agentūroje. Visgi islandas nenusiminė ir nuoširdžiai dėkojo lietuviams, be kurių palaikymo, anot jo, šilumvežio nebūtų pajudinęs nė iš vietos.

Žydrūnas Savickas pasiekia tempimo jėgos rekordą Lietuvoje:

Islandas Stefan Solvi Petursson grumiasi su šilumvežiu:

Rugsėjo 2–3 d. Kaliningrade vyksiančiame Baltijos transporto forume Lietuva pristatys šalies transporto infrastruktūros ir logistikos galimybes, svarbiausius projektus bei tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas. Baltijos šalys ir Rusija dalysis informacija ir patirtimi, siekdamos koordinuoti šalių transporto politiką, stambių transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimą bei tranzitinių krovinių srauto pritraukimą į Baltijos jūros regioną.

Forumo tikslas – aptarti Baltijos jūros regiono transporto sektoriaus plėtros klausimus, išnagrinėti pasaulio ekonominių procesų įtaką stambių transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimui ir krovinių vežimo logistikai.

„Tarptautiniu mastu Lietuva yra patikima partnerė transporto ir logistikos srityse, dėl palankios geografinės padėties ir išplėtotos transporto infrastruktūros suteikianti puikias krovinių tranzito galimybes tarp Europos Sąjungos, NVS ir Azijos šalių“, – teigia forume Lietuvai atstovausiantis transporto atašė Rusijoje Paulius Grubinskas.

Forume bus akcentuojama, kad Lietuvos transporto infrastruktūra yra plėtojama kaip neatskiriama Europą ir Aziją jungiančios transporto sistemos bei tarptautinės logistikos grandinės dalis. Gerinant sąlygas tranzitiniam krovinių vežimui, šalyje tobulinama įvairias transporto rūšis jungianti infrastruktūra ir logistikos sistema, diegiamos pažangios technologijos, siekiama kiek įmanoma pagreitinti pasienio ir muitinės kontrolės procedūras.

Siekiant pritraukti tranzitinių krovinių srautus, privalumą Lietuvai teikia dalyvavimas Rytų–Vakarų transporto koridoriaus bei Šiaurės matmens partnerystės projektuose.

Daugiausia dėmesio forume bus skiriama tranzitiniam krovinių srautui Baltijos jūros regione aptarnauti reikalingai geležinkelių infrastruktūrai ir jūrų uostams. Renginyje dalyvausiantys AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovai savo pranešimuose išsamiai pristatys šalies infrastruktūros pajėgumus, logistikos galimybes ir plėtros planus. Forume taip pat dalyvaus Lietuvos transporto verslo atstovai.

Daugiau informacijos apie Baltijos transporto forumą internete: http://www.konfer.ru/events/2761/.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacija