Lietuvai svarbūs transporto, energetikos ir informacijos technologijų projektai įrašyti į pagrindinių Europos transporto jungčių sąrašą. Jame yra europinės vėžės geležinkelis “Rail Baltica”, vidinės jungtys su oro ir jūrų uostais, Rytų-Vakarų transporto koridorius, taip pat Baltijos elektros ir dujų jungtys.

Europos Komisija trečiadienį patvirtino Europos infrastruktūros jungčių pasiūlymų paketą, kuriame numatyti prioritetiniai investicijų projektai į Europos energetikos, transporto, informacinius ir ryšių tinklus bei jų finansavimo tvarka. Pagal planą Europos tinklams skiriama iš viso 50 mlrd. eurų (172,6 mlrd. litų).

“Šiandien pateikti pasiūlymai yra Europos Komisijos pažadas Lietuvai, kad šalies sujungimas su Europos energetiniais ir transporto tinklais nesustos, ir tai yra europinio lygio prioritetas. Investicijos į “Rail Baltica”, Rytų-Vakarų transporto koridorių, Baltijos elektros ir dujų jungčių infrastruktūrą padės Lietuvai tapti patrauklesne investicijoms ir verslui”, – pranešime sakė Europos Komisijos narys A.Šemeta.

Anot jo, Lietuva į didžiuosius Europos transporto, energetikos ir informacinius bei ryšių tinklus integruosis iki 2020 metų.

Energetikos srityje į minėtus tinklus galėtų patekti Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis (“LitPol Link”) bei antroji Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis, kuri leistų sinchroniškai prisijungti prie ES tinklų.

Europos jungčių pakete taip pat siūloma investuoti į informacijos ir ryšių tinklus. Bus kuriamos greitaeigio plačiajuosčio interneto jungtys, elektroninės paslaugos, kad Europos mastu būtų prieinama elektroninė tapatybės kortelė, elektroniniai viešieji pirkimai, sveikatos apsaugos duomenų bazės, “Europeana”, e-teisingumas ir su muitine susijusios paslaugos.

Numatoma, kad 31,7 mlrd. eurų bus skirta vien transporto infrastruktūrai modernizuoti, trūkstamoms jungtims nutiesti ir kelių perkrovoms pašalinti. Iš šios sumos 10 mlrd. eurų bus skirta iš Sanglaudos fondo ir 21,7 mlrd. eurų, numatytų investicijoms į visų valstybių narių transporto infrastruktūrą.

Paskaičiuota, kad tikram transporto koridorių tinklui, įtraukiant svarbiausius tarpvalstybinius projektus, iki 2020 metų prireiks 500 mlrd. eurų, įskaitant 250 mlrd. eurų kelių perkrovoms pašalinti ir pagrindinio tinklo trūkstamoms jungtims nutiesti.

Energetikos sektoriui planuojama skirti 9,1 mlrd. eurų (31,42 mlrd. litų), o investicijoms į didelės ir labai didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklus ir į visos Europos skaitmenines paslaugas – beveik 9,2 mlrd. eurų (31,76 mlrd. litų). Tikimasi, kad į telekomunikacijas bei bei informacines ir ryšių technologijas bus pritraukta papildomų privataus ir viešojo sektoriaus lėšų – kukliausiais EK skaičiavimais, taip galima pritraukti daugiau kaip 50 mlrd. eurų papildomų investicijų.

Numatyta, kad iki 2020 metų visi galėtų naudotis mažiausiai 30 Mb per sekundę spartos plačiajuosčiu ryšiu, o bent 50 proc. namų ūkių – daugiau kaip 100 Mb  ryšiu.

Teisės aktai yra vasarą pateiktos 2014–2020 metų daugiametės finansinės programos dalis.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.