Prieš 35-erius metus, 1975 m. gruodžio 29 d., iš Vilniaus į Kauną pajudėjo pirmasis elektrinis traukinys ir šiandien, gruodžio 28 d., Vilniaus geležinkelių stotyje įvyko šios istorinės datos minėjimas.

Renginyje dalyvavo susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybė, administracijos atstovai, Geležinkelių infrastruktūros direkcijos, Keleivių vežimo direkcijos, Valstybinės geležinkelių inspekcijos, mokslo įstaigų atstovai bei kiti svečiai.

Pirmasis savo sveikinimo kalbą pradėjo Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius Albinas Ragauskis. Jis į minėjimą susirinkusius svečius supažindino su Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo istorija, dabartine veikla bei planais.

Jo teigimu, geležinkelių linijos Vilnius-Kaunas elektrifikavimas buvo didelis laimėjimas Lietuvos technikos srityje. Elektriniai traukiniai – suteikia daugiau patogumo ir komfortiškumo keleiviams, mažina triukšmą, trumpina kelionių trukmę, yra ilgaamžiški bei draugiški aplinkai.

Lietuvos geležinkelių tinklo elektrifikavimas, A. Ragauskio teigimu, šiandien yra benrovės „Lietuvos geležinkeliai“ prioritetas.

Minėjimo svečius taip pat sveikino susisiekimo viceministras Arūnas Štaras. Jis pabrėžė, kad ekonomiškas ir ekologiškas transportas, tolesnė geležinkelių elektrifikavimo eiga yra itin svarbūs žingsniai Lietuvai.

Paskutinis sveikinimo kalbą sakė Tautvydas Sinkevičius – ilgametis geležinkelininkas, Geležinkelių veteranų klubo tarybos pirmininkas. Jis itin didelį dėmesį savo kalboje skyrė geležinkelių elektrifikavimo Lietuvoje priešistorei bei sunkumams rengiant elekrifikavimo projektą.

Po šventės svečių pasisakymų buvo pagerbti geležinkelių veteranai ir bendrovės darbuotojai, prisidėję prie pirmojo elektrinio traukinio paleidimo. Jiems įteikti antrojo laipsnio medaliai bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus padėkos.

Galiausiai  visi svečiai, susirinkę į šio svarbaus istorinio įvykio minėjimą, buvo pakviesti pasivažinėti moderniu, šiuolaikišku elektriniu traukiniu EJ575.

Pirmasis ir vienintelis elektrifikuotas ruožas

Geležinkelio tarp Vilniaus ir Kauno elektrifikavimas, kaip pasakojo A. Ragauskis, statomas buvo gana sudėtingomis sąlygomis, kadangi vykdant darbus nebuvo galima stabdyti keleivių bei krovinių vežimo.

Ruožo Vilnius-Kaunas su atšaka į Trakus elektrifikavimo darbai užtruko dvejus metus. Statybose dalyvavo 20 statybos bendrovių. Darbų kaina – 26 milijonai rublių. Bendras ruožo ilgis – 122 km.

Šis ruožas šiandien yra vienintelis elektrifikuotas ruožas Lietuvoje. Vidutiniškai juo kasdien važiuoja 4 tūkstančiai keleivių.

Pirmieji elektriniai traukiniai Lietuvoje

Pirmieji elektriniai traukiniai ER9P Lietuvą pasiekė 1975 m. vasarą. Tų pačių metų pabaigoje, atlikus ruožo Naujoji Vilnia–Kaunas elektrifikavimo darbus, vienas šių traukinių iš Vilniaus geležinkelio stoties pajudėjo pirmajai kelionei – į Kauną. Tiesa, jau tais pačiais metais juos pakeitė Rygos vagonų gamykloje pagaminti traukiniai su daline elektronine įranga – ER9M. Įdomu tai, kad į Lietuvą atkeliavo pats pirmas Rygoje pagamintas ER9M, pažymėtas numeriu 378 ir pradėjęs naujų šios gamyklos elektrinių traukinių erą.

Pagal techninę specifikaciją ER9M tipo traukiniai galėjo būti sudaryti mažiausiai iš keturių, o daugiausiai iš dvylikos vagonų. Lietuvoje daugiausiai buvo eksploatuojami aštuonių vagonų sąstatai. Šio traukinio motorinio vagono svoris – 59,2 t, prikabinamojo – 37,0 t, o priekinio – 39,0 t. Sėdimų vietų vagonuose atitinkamai 108, 110 ir 68.

Šiuo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos parką sudaro 96 elektrinių traukinių ER9M vagonai. Nuo 2004 metų vyksta šių elektrinių traukinių modernizacija, kurios dėka jau modernizuota 16 vagonų.

Įspūdingieji EJ575

Ir vis tik, didžiausia keleivių vežimo direkcijos parko pažiba – 4 modernūs šiuolaikiški dviaukščiai elektriniai traukiniai EJ575. Juos Lietuvai Čekijoje eksploatuojamų traukinių EJ 471 „City Elefant“ pagrindu pagamino holdingui Škoda Transpotation priklausanti įmonė Škoda Vagonka a.s. Tokio tipo traukiniai tapo naujove ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje.

Kiekviename šių traukinių įrengtos 304 sėdimos vietos, o piko metu vietos pakaktų dar 328 stovintiems keleiviams. Juose veikia modernios garso ir vaizdo informavimo bei salonų ir išorės stebėjimo sistemos. Numatyta galimybė vežtis dviračius, vežimėlius ar didesnį bagažą, pasijungti nešiojamąjį kompiuterį. Vagonuose visos durys atidaro paspaudus mygtuką, o užsidaro automatiškai, todėl keleivių salonuose nebūna skersvėjų, saugoma šiluma.

Pasirūpinta ir neįgaliaisiais keleiviais. Specialiai jiems įrengti įvažiavimo tilteliai, o viduje – vietos vežimėliams pritvirtinti. Du iš keturių sumontuotų modernių vakuuminių tualetų pritaikyti žmonėms su negalia. Pagrindinė informacija vagonuose pateikiama Brailio raštu.

„Lyginant dviaukščius EJ575 su ER9M į akį krenta ne tik akivaizdus naujųjų traukinių komforto pranašumas, bet ir tai, kad jie sunaudoja net 15 proc. mažiau elektros energijos“, – teigė Keleivių vežimo direkcijos direktorius dr. Raimondas Burkovskis.

Prieš dvejus metus tarp Vilniaus ir Kauno pradėjusius kursuoti dviaukščius traukinius jau pamėgo ir keleiviai. Tiesa, jų skaičiaus augimui kiek pakenkė Kauno geležinkelio tunelio kapitalinio remonto darbai ir tai, kad traukinys privalėdavo stoti laikinojoje stotyje Petrašiūnų mikrorajone, nepasiekęs Kauno geležinkelio stoties. Ir vis tik, keleivių, važiuojančių maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius, skaičius per dvejus metus ne tik išaugo apie 15 proc., bet ir toliau auga.

Netolimos ateities planai – greitesnis susisiekimas su Minsku

Lietuvai ir Balturusijai labai svarbus geležinkelio ruožas Vilnius-Minskas, juo kiekvienais metais keliauja apie 100 tūkst. keleivių, taigi greitai buvo pastebėta šio ruožo elektrifikavimo nauda.

Kelionė tarp Vilniaus ir Minsko gali trukti vos porą valandų. Lietuvoje tam tereikia elektrifikuoti geležinkelio ruožą tarp Naujosios Vilnios ir valstybės sienos su Baltarusija bei supaprastinti pasienio ir muitinės procedūras.

Atstumas tarp Vilniaus ir Minsko – 205 km, tačiau, norint jį įveikti autobusu ar traukiniu, kelionėje tenka praleisti beveik keturias valandas. Palyginimui, kelionė traukiniu tarp Vilniaus ir Klaipėdos trunka panašų laiką, tačiau jos metu įveikiamas beveik dvigubai didesnis, net 376 km atstumas.

Kelionės trukmė – viena svarbiausių priežasčių, atbaidančių keleivius nuo minties autobusais ar traukiniais aplankyti arčiausiai Vilniaus esančią užsienio valstybės sostinę ir didžiausią Baltarusijos miestą Minską. Tačiau AB „Lietuvos geležinkeliai“, aktyviai bendradarbiaudama su Baltarusijos geležinkelių kolegomis, jau nuo 2011 metų birželio numato keleivinių traukinių, kursuojančių tarp dviejų sostinių, važiavimo laiką sutrumpinti nuo esamų 3 val. 51 min. iki 3 val. Šiam tikslui pasiekti bus trumpinamos keleivių kontrolės procedūros Gudagojaus (Baltarusija) ir Kenos geležinkelio stotyse ir mažinamas sustojimų skaičius bei trumpinamas jų laikas Baltarusijos teritorijoje.

Elektrifikavimo planams ribų nėra

Dviaukščiai traukiniai gali išvystyti 160 km/h greitį. Tačiau norint tokiu greičiu vežti keleivius bei taip dar labiau sutrumpinti kelionės laiką, būtina modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą, kadangi šiuo metu ji yra pritaikyta tik greičiui iki 120 km/h. Jau kitais metais žadama baigti linijos Vilnius–Kaunas kelio modernizavimo greičiui iki 160 km/h projektavimo darbus bei imtis projekto įgyvendinimo.

Tačiau modernizavus geležinkelio liniją Vilnius–Kaunas ir sutrumpinus kelionės laiką tarp Lietuvos ir Baltarusijos sostinių, taškas Lietuvos geležinkelių elektrifikacijoje nebus padėtas.

„Elektrifikacija nėra pigus malonumas. Vien ruožo nuo Naujosios Vilnios iki valstybės sienos su Baltarusija elektrifikavimo vertė sieks 76 mln. Lt, – teigė AB „Lietuvos geležinkeliai generalinis direktorius Stasys Dailydka. – Tačiau bendrovė puikiai suvokia, kad neskyrus investicijų geležinkeliams modernizuoti gresia darbų ir procesų stagnacija, o su ja – keleivių ir krovinių praradimas“.

Pasak generalinio direktoriaus, vien linijoje Kena–Klaipėda vykdomų geležinkelių modernizacijos projektų vertė – daugiau nei 1,1 mlrd. Lt. „Klaipėdos kryptis mums ypatingai svarbi ne tik gabenamų krovinių atžvilgiu, maršrutas Vilnius–Klaipėda–Vilnius yra vienas populiariausių tarp keleivių, – teigė S. Dailydka. – Turime viziją, kad ateityje ruožas iki Klaipėdos bus visiškai elektrifikuotas. Tai mums leistų ne tik pasiūlyti keleiviams greičio ir komforto atžvilgiu patrauklesnes keliones, bet suteiktų ir konkurencinį pranašumą teikiant krovinių gabenimo paslaugas. Taip pat tai didintų Klaipėdos uosto patrauklumą krovinių siuntėjams ir gavėjams“.

www.gelsistemos.lt informacija