Remdamasi gerėjančiais AB “Lietuvos geležinkeliai” finansiniais rodikliais ir didėjančia pervežimų apimtimi, Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacija (LGPF) ėmėsi veiksmų, užtikrinsiančių, kad didėjant darbo krūviui bus peržiūrėtas ir geležinkeliuose dirbančiųjų darbo užmokestis. Gegužės 11 d. raštu LGPF kreipėsi į bendrovės valdybos pirmininką Susisiekimo ministerijos viceministrą Arūną Štarą su kvietimu atnaujinti socialinį dialogą ir pradėti derybas dėl kintamosios atlyginimų dalies didinimo.

LGPF pirmininkas Vilius Ligeika sako, kad jau pats laikas “išjudinti” vyriausybę, kuri, didėjant krovinių pervežimų apimtims ir imdamasi įgyvendinti vis naujus projektus geležinkeliuose, visai pamiršo apie žmones, kuriančius produktą ir sudarančius palankais sąlygas bendrovės pelnui augti. “Reikia pradėti derėtis dėl kintamos atlyginimo dalies grąžinimo“ – tvirtai teigia V. Ligeika.

Prėjusiais metais ekonominio sunkmečio akivaizdoje profsąjungų pritarimu buvo optimizuotos AB “Lietuvos geležinkeliai” išlaidos, dalį jų sumažinus nubraukiant kintamąją darbo užmokesčio dalį. Buvo sutaupyta net 120 mln. Lt. Nors tai buvo laikinas sprendimas, šiemet apie jo atšaukimą ir kintamosios dalies didinimą jau niekas nebekalba. Atrodo savaime suprantama, kad ir vėl bus taupoma darbuotojų sąskaita. Didžiausią pasipiktinimą, anot V. Ligeikos kelia tai, kad AB “Lietuvos geležinkeliai” valdyba be profsąjungų žinios šių metų balandžio pabaigoje patvirtino darbo užmokesčio fondą, galiojantį iki šių metų pabaigos. „Išeina taip, kad kiek krovinių bevežtumėme, mūsų darbo užmokestis nekis.“ – sprendimu piktinasi V. Ligeika – „Darbo krūvis didėja, o atlyginimas nekinta.“ LGPF pirmininkas sako nepritariąs tam ir aktyviai dirba, kad dėl darbuotojų gerovės ir vėl būtų pradėtos derybos. LGPF paskaičiavimais, galimybė kintamąją atlyginimo dalį kelti 10% (tai sudarys apie 12-13 mln. Lt), yra reali – pagrindas deryboms pradėti yra augantis bendrovės pelnas.

Praėjusiai metais bendrovės administracija buvo žadėjusi atnaujinti socialinį dialogą, tačiau pažadai, anot V. Ligeikos, nevykdomi. Gerėjant finansiniams rodikliams lėšos skiriamos naujiems projektams, investicijoms, riedmenų įsigijimui, o ne žmonėms. Pavyzdys – Rail Baltica projektas. Jis finansuojamas TEN-T fondo lėšomis, tačiau pagal Europos Komisijai pateiktą paraišką iš dalies turi būti finansuojamas ir iš valstybės biudžeto. Deja, rasti reikiamą ~ 320 mln. Lt sumą Lietuvos valstybė įpareigoja AB „Lietuvos geležinkelius“. Pastarieji gi priversti pinigus skolintis iš Europos investicijų banko ir mokėti palūkanas. „Nemanau, kad valstybė iš savo biudžeto šią sumą grąžins. Taip, pat kaip ir subsidijas už nuostolingą keleivių pervežimą. Tai, mano manymu, tiesiogiai atsilieps ir darbuotojams, kurių atlyginimai taip ir nekils“ – tvirtina V. Ligeika. „Suprantama, kad Rail Baltica projektas reikalingas Lietuvos valstybei, bet manome, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracija mesdama dideles fizines ir finansines pajėgas Vyriausybės užgaidoms vykdyti, galėtu daugiau dirbti pačios bendrovės labui“ – pabrėžia jis.

LGPF pirmininko teigimu, viceministro atsakymo į skaičiais argumentuotą kvietimą atnaujinti derybas profsąjungos lauks iki šio mėnesio galo. Jei nebus gauta atsakymo ir vyriausybė nesiims jokių veiksmų, tai geležinkelininkų profsąjungos birželio pradžioje pradės rengtis Forumui, tokiam kaip praėjusių metų gegužės 7 d. Jame bus oficialiai pradėti darbo ginčai dėl to, kad bendrovės administracijai darbo užmokesčio klausimais nesikonsultuojant su profsąjungomis yra pažeidžiamas darbo kodeksas.

„Administracija sako – reikia pakentėti. O mes nebenorime kentėti, kadangi matome – pinigai iš mūsų ir toliau atiminėjami. Vidutinis darbo užmokestis AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojams sistemingai mažėja, tuo tarpu investicijos – masiškai didinamos. Taip neturi būti! Pamažu ir žmonės turi jausti, kad jie dirba ir uždirba!“ – sakė V. Ligeika.

Pilną kreipimosi tekstą rasite čia.

Viktorija Norvaišaitė, www.gelsistemos.lt