-

• 1991 m. atnaujintas Transporto specialistų rengimas KTU
• 1995 m. įsteigta Transporto inžinerijos katedra
• 1996 m. studijas baigė pirmoji Geležinkelių riedmenų eksploatacijos ir remonto specializacijos laida.

Mechanikos ir mechatronikos fakultete kasmet išleidžiami:

• 9 – 13 bakalauro (geležinkelio transporto inžinerijos ir vadybos arba geležinkelio transporto priemonių inžinerijos specilizacijos) ir
• 5 – 7 magistro (Geležinkelio transporto priemonių specializacija) studijas baigę absolventai

Geležinkelio transporto tematika parengtos ir apgintos dvi daktaro disertacijos

Studijos

Bakalauro

-

• Baigusieji Geležinkelio transporto priemonių inžinerijos specializaciją absolventai įgyja

Geležinkelio riedmenų eksploatacijos ir remonto žinių ir jų taikymo įgūdžių, geba organizuoti ir eksploatuoti diagnostines sistemas, patikrą, pritaikyti riedmenis, keičiantis paklausai ir infrastruktūros reikalavimams.

• Baigusieji Geležinkelio transporto inžinerijos ir vadybos specializaciją absolventai įgyja

Geležinkelio sistemų ir kitų transporto rūšių derinimo, geležinkelio transporto paslaugų ir logistikos žinių ir jų taikymo įgūdžių, geba organizuoti vežimus geležinkeliu.

Magistro

-

• Baigusieji Geležinkelio transporto priemonių specializaciją absolventai geba sudaryti, optimizuoti ir įgyvendinti geležinkelio riedmenų stebėsenos ir remonto technologijas, vykdyti taikomuosius geležinkelio riedmenų tyrimus, organizuoti darbą geležinkelio įmonėse.

Moksliniai tyrimai

Kartu su  Valdymo technologijų katedra parengta paraiška FP7 programai NET – TRAK (Networking Transport Research Resources, Competencies and Knowledge). Programa rengta FP6 programos EURNEX (European Rail Research Network of Excellence) bazėje. Suburtas Ispanijos, Lenkijos, Prancūzijos, Portugalijos, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių universitetų, mokslo tyrimų institucijų bei gamybinių organizacijų ir firmų (viso šiuo metu 74 institucijos) kolektyvas. Katedros interesų sritys šioje programoje – vidinis ir išorinis triukšmas geležinkelio riedmenyse, aplinkos taršos ir energijos taupymo uždaviniai geležinkelio transporte.

Pastaruoju metu katedros darbuotojų atliekami moksliniai tyrimai susiję su geležinkelio – riedmenų tarpusavio sąveika.

Katedra sukaupusi nemažą patirtį nustatant riedmenų resursą bei tiriant komforto didinimo galimybes. Vystomos mokslinių tyrimų kryptys:

-

• Riedmenų dinamika. Remiantis turima kelių transporto priemonių dinamikos tyrimo patirtimi, tikslinami riedmenų traukos skaičiavimų modeliai, siekiant sudaryti optimalaus konkretaus sąsto judėjimo algoritmus. Tai leistų sudaryti skaitinius modelius manevriniams lokomotyvams nustatant hibridinių pavarų taikymo juose tikslingumą.

• Triukšmas ir vibracijos keleiviniuose vagonuose ir lokomotyvuose. Atliktų tyrimų pagrindu tęsiami riedmenų triukšmo mažinimo ir komforto didinimo keleiviniuose vagonuose tyrimai, įvertinant vertikaliuosius, išilginius ir skersinius judesius, jų šaltinius, sklidimo riedmenų konstrukcija ir aplinka ypatybes.

• Pažeidimai rato ir kelio kontakte, jų įtaka poros darbingumui. Atliktieji tyrimai patvirtino, kad rato ir kelio sąveika geležinkeliuose yra specifinė ir labai aktuali problema, neišspręsta ir Europos geležinkeliuose. Tam reikalingi tyrimai apimantys diagnostikos ir priežiūros reglamentavimo sistemas, skirtingų diagnosikos sistemų derinimą ir jų tobulinimo krypčių paieškas.

Įgyjamas kvalifikacinis laipsnis: Transporto inžinerijos profesinis bakalauras

Būsimieji inžinieriai studijuoja, kaip atlikti kelių projektavimo, planavimo, organizavimo, priežiūros darbus geležinkelio ir automobilių kelių įmonėse ir kitus dalykus. Iš viso studijuojami 28 dalykai.

Praktinės studijos vyksta penkiais etapais: pažintinė, elektromontavimo, geologijos technologinė įmonėje ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė – 24 savaitės.

Baigus susisiekimo kelių ir statinių studijų programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų srities, transporto inžinerijos studijų krypties programas.

Susisiekimo kelių ir statinių studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą bei siekiantiems tapti susisiekimo kelių ir statinių inžinieriais.

Studijų programa skirta rengti inžinierius, kurie gebėtų įkurti verslo įmonę, parengti įmonės (padalinio) verslo bei ūkinės veiklos planus, analizuoti ekonominę verslo aplinką, atlikti kelių projektavimo, planavimo, organizavimo darbus geležinkelio ir automobilių kelių įmonėse.

Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į kolegiją sąlygas.

Būsimieji susisiekimo kelių ir statinių inžinieriai studijuoja bendrojo lavinimo dalykus (užsienio kalbą, filosofiją, matematiką, fiziką, specialybės kalbą, informacines technologijas, saugą darbe ir ekologiją, ekonomikos pagrindus), studijų pagrindų dalykus (inžinerinę grafiką, elektrotechniką, techninę mechaniką, bendrąją transporto sistemą, standartizacijos pagrindus, inžinerinę geodeziją, inžinerinius tyrinėjimus ir projektavimą, statybos ir konstrukcines medžiagas, inžinerinius statinius, kelio ir statinių defektus), specialiuosius profesinius dalykus (autokelių priežiūros ir remonto darbus, autokelių tiesimo, priežiūros, remonto mašinas ir mechanizmus ar geležinkelio priežiūros ir remonto darbus, kelių ūkio mašinas ir mechanizmus, technines eksploatavimo taisykles) ir dalykus priklausomai nuo pasirenkamos specializacijos: autokelių techninės priežiūros ir remonto arba geležinkelių techninės priežiūros ir remonto.

Iš viso studijuojami 28 dalykai. Penki procentai studijų programos apimties yra skirti laisvai pasirenkamiems studijų dalykams.

Praktinės studijos vyksta penkiais etapais: pažintinė, elektromontavimo, geologijos technologinė įmonėje ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė – 24 savaitės. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami kelių projektavimo, planavimo, darbo organizavimo ir kiti. gebėjimai.

Studijų programa baigiama baigiamuoju darbu. Baigusiajam suteikiamas profesijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir inžinieriaus profesinė kvalifikacija.

Baigus susisiekimo kelių ir statinių studijų programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų srities, transporto inžinerijos studijų krypties programas.

Susisiekimo kelių ir statinių studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą bei siekiantiems tapti inžinieriais.

Būsimieji susisiekimo kelių ir statinių inžinieriai studijuoja autokelių priežiūros ir remonto darbus, autokelių tiesimo, priežiūros, remonto mašinas ir mechanizmus ar geležinkelio priežiūros ir remonto darbus, kelių ūkio mašinas ir mechanizmus, technines eksploatavimo taisykles, matematiką, fiziką, informacines technologijas, saugą darbe ir ekologiją, ekonomikos pagrindus ir kitus dalykus.

Praktinės studijos vyksta penkiais etapais: pažintinė, elektromontavimo, geologijos technologinė įmonėje ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė – 24 savaitės. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami kelių projektavimo, planavimo, darbų organizavimo ir kiti gebėjimai.

Įgyjamas kvalifikacinis laipsnis: Transporto inžinerijos profesinis bakalauras

Būsimieji inžinieriai studijuoja, kaip pervežti krovinius, keleivius, organizuoti darbą geležinkelių stotyse ir mazguose, atlikti tarptautinius pervežimus geležinkelių transportu ir kitus dalykus. Iš viso studijuojamas 31 dalykas

Praktinės studijos vyksta keturiais etapais: informacinių technologijų ir kompiuterinės grafikos, pažintinė, technologinė (gamybinė) ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė ? 20 savaičių.

Baigus geležinkelių eksploatavimo studijų programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų srities transporto inžinerijos studijų krypties programas.

Geležinkelių eksploatavimo studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą bei siekiantiems tapti inžinieriais.

Geležinkelių eksploatavimo studijų programa skirta rengti inžinierius, gebančius projektuoti geležinkelius ir stotis, pervežti krovinius bei keleivius, organizuoti stočių veiklą, užsiimti projektine veikla, parengti techninę dokumentaciją, organizuoti transporto įmonės veiklą.

Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į kolegiją konkursines sąlygas.

Būsimieji transporto inžinieriai studijuoja bendrojo lavinimo dalykus (filosofiją, užsienio kalbą, specialybės kalbą, informacines technologijas), studijų pagrindų dalykus (ekonomikos ir verslo pagrindus, matematiką, teorinę mechaniką, fiziką, elektrotechniką, inžinerinę grafiką, vadybą, logistiką) ir specialiuosius profesinius dalykus (lokomotyvų ir vagonų ūkį, geležinkelių eismo organizavimą ir valdymą).

Iš viso studijuojamas 31 dalykas. Penki procentai studijų programos apimties yra skirti laisvai pasirenkamiems studijų dalykams.

Praktinės studijos vyksta keturiais etapais: informacinių technologijų ir kompiuterinės grafikos, pažintinė, technologinė(gamybinė) ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė – 20 savaičių. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami geležinkelių ir stočių projektavimo, krovinių ir keleivių pervežimo organizavimo bei kiti gebėjimai.

Studijų programa baigiama baigiamuoju darbu. Baigusiajam suteikiamas profesijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir inžinieriaus profesinė kvalifikacija.

Baigus geležinkelių eksploatavimo studijų programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų srities, transporto inžinerijos studijų krypties programas.

Geležinkelių eksploatavimo studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą bei siekiantiems tapti inžinieriais.

Būsimieji geležinkelių eksploatavimo inžinieriai studijuoja ekonomikos ir verslo pagrindus, matematiką, teorinę mechaniką, fiziką, elektrotechniką, inžinerinę grafiką, vadybą, logistiką, lokomotyvų ir vagonų ūkį, geležinkelių eismo organizavimą ir valdymą ir kitus dalykus

Praktinės studijos vyksta penkiais etapais: informacinių technologijų, pažintinė, technologinė (gamybinė), kompiuterinės grafikos, baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė – 20 savaičių. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami geležinkelių ir stočių projektavimo, krovinių ir keleivių pervežimo organizavimo bei kiti gebėjimai.

Geležinkelių eksploatavimo inžinieriaus kvalifikacija reikalinga norint dirbti stočių viršininku, traukinių tvarkdariu, stočių budėtoju, duomenų apskaitos operatoriumi, mechanizuoto kalnelio budėtoju, traukinių dokumentų skyriaus viršininku, informacinių skyrių vedėju, krovinių baro, sandėlių ūkio tarnautoju.

Geležinkelių eksploatavimo inžinierius turi gebėti organizuoti saugų traukinių eismą, krovinių gabenimą ir keleivių vežimą, projektuoti geležinkelio stotis, analizuoti techninį stoties darbą, organizuoti krovinių pervežimo darbus, vadovauti geležinkelio įmonės padaliniui, krovinių gabenimo įmonei, analizuoti ir planuoti komercinę veiklą geležinkelių transporte.

Geležinkelių eksploatavimo inžinieriaus kvalifikaciją galima įgyti kolegijose.

Inžinieriaus kvalifikacija reikalinga norint dirbti geležinkelių eksploatavimo inžinieriumi.

Asmuo, įgijęs geležinkelių eksploatavimo inžinieriaus kvalifikaciją, turi:

- gebėti organizuoti saugų traukinių formavimą ir eismą, krovinių gabenimą ir keleivių vežimą, projektuoti geležinkelio stotis ir kelskyras, analizuoti techninį stoties darbą, valdyti pervežimo technologijos procesus, užtikrinti eismo saugumą, organizuojant traukinių eismą geležinkelio linijoje, rengti techninę norminę geležinkelio įmonės dokumentaciją, vadovauti geležinkelio įmonės padaliniui, krovinių gabenimo įmonei, taikyti informacines technologijas;

- žinoti teisės aktus, reglamentuojančius pasirinktą veiklos kryptį, geležinkelio stoties įrenginių klasifikaciją ir jos sudarymo principus, traukinio lapo įforminimo tvarką, geležinkelio padalinių darbo ypatumus, geležinkeliuose galiojančias technines normas, darbo teisės reikalavimus;

- mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, nuosekliai ir aiškiai reikšti savo mintis, konstruktyviai mąstyti, būti mandagiu, taktišku ir sąžiningu.

Geležinkelių eksploatavimo inžinieriaus kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal geležinkelių eksploatavimo studijų programą.

Norintiems siekti geležinkelių eksploatavimo inžinieriaus kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.

Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti geležinkelių eksploatavimo inžinieriumi nėra pripažįstami.

Įgiję geležinkelių eksploatavimo inžinieriaus kvalifikaciją asmenys gali dirbti stočių viršininku, traukinių tvarkdariu, stočių budėtoju, duomenų apskaitos operatoriumi, mechanizuoto kalnelio budėtoju, traukinių dokumentų skyriaus viršininku, informacinių skyrių vedėju, krovinių baro, sandėlių ūkio tarnautoju.

Asmuo, įgijęs geležinkelių eksploatavimo inžinieriaus kvalifikaciją, turi:

- gebėti organizuoti saugų traukinių eismą, projektuoti stotis ir kelskyras, valdyti pervežimo technologijos procesus, rengti dokumentaciją, vadovauti įmonės padaliniui, krovinių gabenimo įmonei;

- žinoti teisės aktus, reglamentuojančius pasirinktą veiklos kryptį, geležinkelio stoties įrenginių klasifikaciją ir jos sudarymo principus, traukinio lapo įforminimo tvarką, geležinkelio padalinių darbo ypatumus, geležinkeliuose galiojančias technines normas, darbo teisės reikalavimus;

- mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, nuosekliai ir aiškiai reikšti savo mintis, konstruktyviai mąstyti, būti mandagiu, taktišku ir sąžiningu.

Įgyjamas kvalifikacinis laipsnis: Transporto inžinerijos profesinis bakalauras

Būsimieji inžinieriai studijuoja, kaip planuoti, organizuoti remonto ir priežiūros darbus ir jiems vadovauti, organizuoti remonto darbų eigą, įvertinti traukos riedmenų būklę ir kitus dalykus. Iš viso studijuojami 35 dalykai.

Praktinės studijos vyksta šešiais etapais: pažintinė, metalų apdirbimo, elektromontavimo, kompiuterių taikymo, technologinė ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė – 24 savaitės.

Baigus geležinkelio riedmenų remonto ir eksploatavimo studijų programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų srities, transporto inžinerijos studijų krypties programas.

Geležinkelio riedmenų eksploatavimo ir remonto studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą bei siekiantiems tapti inžinieriais.

Studijų programa skirta rengti inžinierius, kurie gebėtų dirbti įvairiose transporto inžinerijos srityse, vadovauti riedmenų remonto ir priežiūros darbams, valdyti naujų konstrukcijų traukos riedmenis, organizuoti verslo įmonės padalinio darbą.

Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į kolegiją konkursines sąlygas.

Geležinkelio riedmenų eksploatavimo ir remonto specialistai studijuoja bendrojo lavinimo dalykus (užsienio kalbą, filosofiją, sociologiją, matematiką, fiziką, kalbos kultūrą ir specialybės kalbą, informacines technologijas, saugą darbe ir ekologiją), studijų pagrindų dalykus (inžinerinę braižybą, elektrotechniką, techninę mechaniką, bendrą geležinkelių kursą, medžiagotyrą, techninius matavimus, elektroniką ir keitiklius, riedmenų valdymo ir kontrolės sistemas, hidraulikos ir termodinamikos pagrindus, riedmenų traukos teorijos pagrindus) bei specialiuosius profesinius dalykus (autonominės traukos riedmenų konstrukcijas, elektros aparatus ir grandines, hidraulinius įrenginius, patikrą ir remontą, ūkio plėtrą arba vagonų konstrukcijas, vagonų elektros įrangą, techninę vagonų patikrą, vagonų taisymą ir atnaujinimą, vagonų ūkį ir plėtrą arba elektrifikuotų geležinkelių traukos riedmenų konstrukcijas, elektrifikuotų geležinkelių traukos riedmenų elektros aparatus ir grandines) ir dalykus priklausomai nuo pasirenkamos specializacijos: autonominės traukos riedmenų techninės priežiūros ir remonto; vagonų techninės priežiūros ir remonto arba elektrifikuotų geležinkelių traukos riedmenų techninės priežiūros ir remonto.

Iš viso studijuojami 35 dalykai. Penki procentai studijų programos apimties yra skirti laisvai pasirenkamiems studijų dalykams.

Praktinės studijos vyksta šešiais etapais: pažintinė, metalų apdirbimo, elektromontavimo, kompiuterių taikymo, technologinė ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė – 24 savaitės. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami riedmenų remonto ir priežiūros technologijų bei kiti gebėjimai.

Studijų programa baigiama baigiamuoju darbu. Baigusiajam suteikiamas profesijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir inžinieriaus profesinė kvalifikacija.

Baigus geležinkelio riedmenų remonto ir eksploatavimo studijų programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų srities transporto inžinerijos studijų krypties programas.

Geležinkelio riedmenų remonto ir eksploatavimo studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą bei siekiantiems tapti inžinieriais.

Būsimieji inžinieriai studijuoja autonominės traukos riedmenų konstrukcijas, elektros aparatus ir grandines, hidraulinius įrenginius, patikrą ir remontą, vagonų elektros įrangą, techninę vagonų patikrą, vagonų taisymą ir atnaujinimą, elektrifikuotų geležinkelių traukos riedmenų konstrukcijas, elektrifikuotų geležinkelių traukos riedmenų elektros aparatus ir grandines ir kitus dalykus.

Praktinės studijos vyksta šešiais etapais: pažintinė, metalų apdirbimo, elektromontavimo, kompiuterių taikymo, technologinė ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė – 24 savaitės. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami riedmenų remonto ir priežiūros technologijų bei kiti gebėjimai.

Įgyjamas kvalifikacinis laipsnis: Transporto inžinerijos profesinis bakalauras

Būsimieji geležinkelių automatikos sistemų inžinieriai studijuoja, kaip valdyti automatinius įrenginius, tarpstočių sistemas, stočių sistemas, dirbti su televaldymo įranga, prižiūrėti signalizacijos įrenginius, dirbti kompiuteriu, naudotis kompiuterių tinklais, programavimo duomenų bazėmis ir kitus dalykus. Iš viso studijuojami 39 dalykai.

Praktinės studijos vyksta penkiais etapais: informacinių technologijų ir elektromontavimo, pažintinė, signalizacijos įrenginių montavimo, technologinė (gamybinė) ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė – 20 savaičių.

Baigus geležinkelių automatikos sistemos studijų programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų srities, transporto inžinerijos studijų krypties programas.

Geležinkelių automatikos sistemų studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą bei siekiantiems tapti inžinieriais.

Geležinkelių automatikos sistemų studijų programa skirta rengti inžinierius, gebančius dirbti su geležinkelio stočių ir tarpstočių automatikos sistemų įrenginiais, mikroprocesorinėmis eismo valdymo sistemomis, atlikti jų projektavimo, pertvarkymo, remonto ir priežiūros darbus.

Stojantysis privalo turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į kolegiją konkursines sąlygas. Būsimieji geležinkelių automatikos sistemų inžinieriai studijuoja bendrojo lavinimo dalykus (filosofiją, specialybės kalbą, matematiką, fiziką, informacines technologijas), studijų pagrindų dalykus (elektroniką, automatikos pagrindus, socialinių mokslų dalykus), specialiuosius profesinius dalykus (tarpstočių sistemas, stočių sistemas, mikroprocesorines eismo valdymo sistemas, signalizacijos įrenginių techninę priežiūrą) ir dalykus, priklausomai nuo pasirenkamos specializacijos: stočių ir tarpstočių automatikos sistemų priežiūros ir remonto arba mikroprocesorinių eismo valdymo sistemų, jų priežiūros ir remonto.

Iš viso studijuojami 39 dalykai. Penki procentai studijų programos apimties yra skirti laisvai pasirenkamiems studijų dalykams.

Praktinės studijos vyksta penkiais etapais: informacinių technologijų ir elektromontavimo, pažintinė, signalizacijos įrenginių montavimo, technologinė (gamybinė) ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė – 20 savaičių. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami darbo su geležinkelio stočių ir tarpstočių automatikos sistemų įrenginiais, mikrorocesorinėmis eismo valdymo sistemomis ir kiti gebėjimai.

Studijų programa baigiama baigiamuoju darbu. Baigusiajam suteikiamas profesijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir geležinkelių automatikos sistemų inžinieriaus profesinė kvalifikacija.

Baigus geležinkelių automatikos sistemos studijų programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų srities, transporto inžinerijos studijų krypties programas.

Geležinkelių automatikos sistemų studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą bei siekiantiems tapti inžinieriais.

Būsimieji geležinkelių automatikos sistemų inžinieriai studijuoja tarpstočių sistemas, stočių sistemas, mikroprocesorines eismo valdymo sistemas, signalizacijos įrenginių techninę priežiūrą ir dalykus, priklausomai nuo pasirenkamos specializacijos: stočių ir tarpstočių automatikos sistemų priežiūros ir remonto arba mikroprocesorinių eismo valdymo sistemų, jų priežiūros ir remonto.

Praktinės studijos vyksta penkiais etapais: informacinių technologijų ir elektromontavimo, pažintinė, signalizacijos įrenginių montavimo, technologinė (gamybinė) ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė – 20 savaičių. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami darbo su geležinkelio stočių ir tarpstočių automatikos sistemų įrenginiais, mikroprocesorinėmis eismo valdymo sistemomis ir kiti gebėjimai.

Inžinieriaus kvalifikacija reikalinga norint dirbti geležinkelių automatikos techninės priežiūros, aparatūros remonto, techninės dokumentacijos vyresniaisiais specialistais, inžinieriais, barų viršininkais, vyresniaisiais elektromechanikais, elektrotechninių ir elektroninių laboratorijų specialistais.

Geležinkelių automatikos sistemų inžinierius turi gebėti prižiūrėti ir remontuoti geležinkelių stočių ir tarpstočių automatikos sistemų įrenginius, aptarnauti mikroprocesorines eismo valdymo sistemas, atlikti sistemų atskirų sudedamųjų dalių projektavimo ir pertvarkymo darbus, analizuoti ir nustatyti veikimo sutrikimų priežastis, teikti pasiūlymus geležinkelių automatikos sistemoms tobulinti, planuoti remonto ir priežiūros darbus.

Geležinkelių automatikos sistemų inžinieriaus kvalifikaciją galima įgyti kolegijose.

Inžinieriaus kvalifikacija reikalinga norint dirbti geležinkelių automatikos sistemų inžinieriumi.

Asmuo, įgijęs geležinkelių automatikos sistemų inžinieriaus kvalifikaciją, turi:

gebėti prižiūrėti ir remontuoti geležinkelių stočių ir tarpstočių automatikos sistemų įrenginius, aptarnauti mikroprocesorines eismo valdymo sistemas, atlikti sistemų atskirų sudedamųjų dalių projektavimo ir pertvarkymo darbus, analizuoti ir nustatyti veikimo sutrikimų priežastis, teikti pasiūlymus geležinkelių automatikos sistemoms tobulinti, planuoti remonto ir priežiūros darbus, taikyti informacines technologijas;

žinoti geležinkelio automatikos sistemų įrenginių konstrukcijas, technines charakteristikas, veikimo principus, signalizacijos įrenginių remonto darbų technologiją, principines ir montažo schemas, lapo įforminimo tvarką, geležinkelio padalinių darbo ypatumus, geležinkeliuose galiojančias technines normas;mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, nuosekliai ir aiškiai reikšti savo mintis, konstruktyviai mąstyti, būti mandagiu, taktišku ir sąžiningu.

Geležinkelių automatikos sistemų inžinieriaus kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal transporto inžinerijos studijų programą.

Norintiems siekti geležinkelių automatikos sistemų inžinieriaus kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.

Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti geležinkelių automatikos sistemų inžinieriumi nėra pripažįstami.

Įgiję geležinkelių automatikos sistemų inžinieriaus kvalifikaciją asmenys gali dirbti geležinkelių automatikos techninės priežiūros, aparatūros remonto, techninės dokumentacijos vyresniaisiais specialistais, inžinieriais, barų vadovais, vyresniaisiais elektromechanikais, elektrotechninių ir elektroninių laboratorijų specialistais.

Asmuo, įgijęs geležinkelių automatikos sistemų inžinieriaus kvalifikaciją, turi:

gebėti prižiūrėti geležinkelių stočių ir tarpstočių automatikos sistemų įrenginius, aptarnauti mikroprocesorines eismo valdymo sistemas, teikti pasiūlymus joms tobulinti, taikyti informacines technologijas; žinoti geležinkelio automatikos sistemų įrenginių konstrukcijas, technines charakteristikas, veikimo principus, signalizacijos įrenginių remonto darbų technologiją, principines ir montažo schemas; mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, nuosekliai ir aiškiai reikšti savo mintis, konstruktyviai mąstyti, būti mandagiu, taktišku ir sąžiningu.

Įgyjamas kvalifikacinis laipsnis: Informatikos inžinerijos profesinis bakalauras

Studijų programa skirta rengti inžinierius, gebančius dirbti kompiuteriais, sistemine programine įranga, projektuoti transporto informacines sistemas, kurti duomenų bazes, taikyti integruotas informacijos sistemas organizacijų veikloje, atlikti verslo aplinkos ir įmonės (padalinio) veiklos analizę.

Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į kolegiją konkursines sąlygas. Būsimieji transporto informacinių sistemų inžinieriai studijuoja bendruosius profesinius dalykus (filosofiją, kalbos kultūrą, specialybės kalbas, matematiką, fiziką, informacines technologijas), studijų pagrindų dalykus (ekonomikos teoriją, įmonių ekonomiką, operacines sistemas, programų inžineriją, telekomunikacines sistemas ir tinklus, transporto logistiką) ir specialiuosius profesinius dalykus (transporto sistemų informacijos apdorojimą, muitinių administravimą, geografines informacines sistemas).

Iš viso studijuojami 37 dalykai. Penki procentai studijų programos apimties yra skirti laisvai pasirenkamiems studijų dalykams. Praktinės studijos vyksta penkiais etapais: informacinių technologijų ir kompiuterinės grafikos, pažintinė, kompiuterių eksploatavimo, technologinė (gamybinė) ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė – 20 savaičių. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami transporto informacinių sistemų projektavimo, duomenų bazių kūrimo, verslo aplinkos analizės atlikimo ir kiti gebėjimai. Studijų programa baigiama baigiamuoju darbu. Baigusiajam suteikiamas profesijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir transporto informacinių sistemų inžinieriaus profesinė kvalifikacija.

Baigus transporto informacinių sistemų studijų programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų srities informatikos inžinerijos krypties studijų programas.

Transporto informacinių sistemų studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą ir siekiantiems tapti inžinieriais.

Būsimieji transporto informacinių sistemų inžinieriai studijuoja informacines technologijas, įmonių ekonomiką, operacines sistemas, programų inžineriją, telekomunikacines sistemas ir tinklus, transporto logistiką, transporto sistemų informacijos apdorojimą, muitinių administravimą, geografines informacines sistemas ir kitus dalykus.

Praktinės studijos vyksta penkiais etapais: informacinių technologijų ir kompiuterinės grafikos, pažintinė, kompiuterių eksploatavimo, technologinė (gamybinė) ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė – 20 savaičių. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami transporto informacinių sistemų projektavimo, duomenų bazių kūrimo, verslo aplinkos analizės atlikimo ir kiti gebėjimai.

Inžinieriaus kvalifikacija reikalinga norint dirbti inžinieriumi Lietuvos geležinkeliuose, transporto įmonėse ir organizacijose.

Transporto informacinių sistemų inžinierius turi gebėti prižiūrėti kompiuterius, sisteminę programinę įrangą, transporto informacines sistemas ir jomis naudotis, kurti ir dirbti su duomenų bazėmis, tvarkyti kompiuterių tinklus, modeliuoti grafinius objektus, valdyti ir interpretuoti informaciją, taikyti informacines technologijas, sprendimų priėmimo teoriją, analizuoti verslo aplinką ir organizuoti įmonės (padalinio) veiklą.

Transporto informacinių sistemų inžinieriaus kvalifikaciją galima įgyti kolegijose.

Transporto informacinių sistemų inžinieriaus kvalifikacija reikalinga norint dirbti transporto informacinių sistemų inžinieriumi.

Asmuo, įgijęs transporto informacinių sistemų inžinieriaus kvalifikaciją, turi:

- gebėti prižiūrėti ir eksploatuoti kompiuterius, sisteminę programinę įrangą, transporto informacines sistemas, projektuoti ir dirbti su duomenų bazėmis, administruoti kompiuterių tinklus, modeliuoti grafinius objektus, valdyti ir interpretuoti informaciją, taikyti informacines technologijas;

- žinoti kompiuterių architektūrą, sisteminę programinę įrangą, transporto informacinių sistemų, duomenų bazių struktūras, kompiuterių tinklų tipus ir struktūras, grafinių objektų modeliavimo pagrindus, įvairias integruotas informacines sistemas, informacines technologijas;

- mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, sklandžiai, reikšti savo mintis, logiškai, kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, nustatyti problemas ir numatyti jų sprendimo būdus, būti mandagiu, tolerantišku, mokėti išlaikyti savitvardą.

Transporto informacinių sistemų inžinieriaus kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal transporto informacinių sistemų studijų programą.

Norintiems siekti transporto informacinių sistemų inžinieriaus kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.

Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti transporto informacinių sistemų inžinieriumi nėra pripažįstami.

Įgiję transporto informacinių sistemų inžinieriaus kvalifikaciją asmenys gali dirbti inžinieriumi arba eiti kitas pareigas geležinkeliuose, transporto įmonėse ir organizacijose.

Petro Vileišio geležinkelio transporto fakultetas nuolat bendradarbiauja su Lietuvos bei užsienio partneriais. Glaudūs dalykiniai ryšiai fakultetą sieja su AB “Lietuvos geležinkeliai”, užmegzti tarptautiniai ryšiai su Rygos technikos universiteto “Geležinkelių transporto” institutu, Alcatel SEL AG Transport Systems, Bombardier Transportation ZWUS ir kt. Didelis dėmesys fakultete skiriamas geležinkelio darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui. Fakultete organizuojami kvalifikacijos tobulinimo kursai AB “Lietuvos geležinkeliai” specialistams.

Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Gintautas Bureika, Gediminas Vaičiūnas.

Sudaryti moksliškai pagrįsti „geltonųjų“ autobusiukų naudojimo tikslingumo kriterijai ir gauti tokie rezultatai:

1) „geltonasis“ autobusiukas per dieną atlikdamas 2000 moksl.km apyvartą, esant 0,04 Lt/moksl. km skirtumui, atsiperka per 6-7metus;

2) ,,geltonojo“ autobusiuko atsipirkimo laikas priklauso nuo skirtumo tarp savivaldybių mokamos kainos visuomeniniam ar privačiam transportui moksleiviui vežioti ir lyginamųjų išlaidų moksleivio kilometrui (Lt/moksl.km) ,,geltonaisiais“ autobusiukais vežioti;2) ,,geltonojo“ autobusiuko atsipirkimo laikas priklauso nuo skirtumo tarp savivaldybių mokamos kainos visuomeniniam ar privačiam transportui moksleiviui vežioti ir lyginamųjų išlaidų moksleivio kilometrui (Lt/moksl.km) ,,geltonaisiais“ autobusiukais vežioti;

3) ,,geltonojo“ autobusiuko dienos moksleivių kilometrų apyvarta priklauso nuo vežamų moksleivių skaičiaus ir jų kiekvieno nuvažiuoto vidutinio atstumo. Kuo ši apyvarta didesnė, tuo greičiau atsiperka ,,geltonasis“ autobusiukas.

Žemės darbų mašinų efektyvus naudojimas tiesiant ir prižiūrint kelius (2002). Užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija. Autorius: Leonas Povilas Lingaitis. Užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Pateikti darbo rezultatai dėl efektyvaus žemės darbų mašinų naudojimo tiesiant ir prižiūrint kelius, t. y. kokias mašinų rūšis tikslingiausia ir ekonomiškiausia parinkti atskiriems kelių tiesimo ir priežiūros technologiniams procesams. Pateikti siūlymai sušąlusiems gruntams apdoroti.

Riedmenų patikimumas, riedmenų senėjimo kontrolė (2003). Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Gintautas Bureika, Vidmantas Juršėnas, Gediminas Vaičiūnas.

Sudarytas apibendrintas traukos riedmenų kokybės įvertinimo rodiklis, įvertinantis eksploatacines sąnaudas (degalai, alyvos, prastovos). Nustatyti šio rodiklio priklausomumai nuo riedmenų ridos ir amžiaus. Nustatytas kritinis riedmenų (pagal serijas) amžius, nuo kurio jų eksploatuoti netikslinga.

Keleivinių riedmenų parko strategija (2003). Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Gediminas Vaičiūnas.

Ištyrinėti keleivių srautus veikiantys faktoriai bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivinių riedmenų parko struktūra ir būklė. Sudaryta moksliškai pagrįsta keleivių srautų prognozė ir riedmenų parko plėtros planas.

Keleivinio traukinio „Vilnius – Kaunas – Klaipėda“ techninis ekonominis pagrindimas (2003). Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Gediminas Vaičiūnas.

Sudarytas algoritmas racionaliausiam traukinio sąstatui parinkti, atsižvelgiant į riedmenų būklę, važiavimo greitį, bilietų kainą, keleivių srautus.

Keleivinių vežimų geležinkelių transportu nuostolingumo priežasčių ir problemų nustatymas ir nuostolingumo mažinimo būdų parengima (2003). Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Jonas Butkevičius, Gediminas Vaičiūnas.

Sudaryta regresijos lygtis su atitinkamų dėmenų svorio koeficientais, leidžianti nustatyti svarbiausias nuostolingumo mažinimo kryptis.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ eismo saugumo programa (2003-2004). Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“. Autorius: Gediminas Vaičiūnas.

Tiriama faktorių įtaka eismo saugumui: riedmenų būklės ir ridos, krovinių srauto kitimo, žmogiškojo faktoriaus. Sudaryti įvykių priklausomumai nuo mašinisto ir jo padėjėjo darbo stažo.

Geležinkelių infrastruktūros tarifų sandaros tyrimas (2004-2005). Užsakovas – UAB „Transachema“. Darbą remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Vadovas – L. P. Lingaitis. Vykdytojai: A. Griškevičius, D. Griškevičienė, V. Ivankovas, G. Vaičiūnas.

Darbe atlikta išsami Lietuvos geležinkelių transporto infrastruktūros struktūrinė analizė, išnagrinėta infrastruktūros sandara, atskiri elementai. Nustatyti didžiausią poveikį turintys veiksniai geležinkelių infrastruktūros ir jos įrangos eksploatavimui, priežiūrai, palaikymui. Taip pat atlikta tarifų sandaros sisteminė analizė, remiantis Lietuvos geležinkelių ekonomine situacija bei prisilaikant bendrų geležinkelių plėtros ir modernizavimo principų. Šios analizės pagrindu atliktas tarifų už naudojimąsi geležinkelio infrastruktūra modeliavimas. Suformuotas tarifų modelis bus pritaikytas konkrečių geležinkelių ruožų paskaičiavimui. Ūkio subjekto pageidavimu paskaičiuoti tarifai už naudojimąsi geležinkelio infrastruktūra Lietuvos geležinkelių IX tarptautinio koridoriaus ruožuose Gaižiūnai-Klaipėda ir Kena-Klaipėda.

Techninė metodinė knyga „Geležinkeliai. Bendras kursas“ (2006-2008). Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Gintautas Bureika, Igoris Podagėlis, Kazys Sakalauskas, Inesa Gailienė, Jonas Butkevičius, Lionginas Liudvinavičius, Viačeslav Petrenko, Rimantas Subačius, Gediminas Vaičiūnas.

Ši knyga skirta savo darbe naudotis AB „Lietuvos geležinkeliai“ specialistams, taip pat kaip mokymo priemonė aukštųjų mokyklų studentams. Joje pateikiamos bendrosios žinios apie geležinkelių transportą Lietuvoje, geležinkelio įrengimo, jo priežiūros, remonto ypatumus, signalinę įrangą, automatikos, telemechanikos ir ryšių vaidmenį geležinkelių valdymui, kas itin svarbu užtikrinant saugų ir patikimą eksploatavimą, elektrifikuotų geležinkelių įrangą, energetinio ūkio valdymą bei priežiūrą. Daug vietos skiriama riedmenų priežiūrai, jų remontui, riedmenų nomenklatūros įvairovei, lokomotyvų ir traukinių brigadų darbo specifikai, atkreipiant ypatingą dėmesį į eismo saugą. Knygoje taip pat pateikiamos žinios apie prekių bei keleivių stočių infrastruktūrą, jų darbo organizavimą, keleivių vežimo ir krovinių gabenimo tvarką, reikalaujamus dokumentus. Skaitytojas supažindinamas su traukinių formavimo tvarka, eismo grafikų ir tvarkaraščių sudarymo principais.

Lietuvos geležinkelio transporto technikos sertifikavimo tyrimas (2008). Užsakovas – AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas – Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Leonas Povilas Lingaitis, Stasys Glėbus, Lionginas Liudvinavičius, Rimantas Subačius, Gediminas Vaičiūnas.

Darbe išnagrinėta geležinkelių technikos eksploatavimo tvarka Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse (toliau – NVS) dviem pagrindiniais aspektais: riedmenų eksploatavimo įteisinimo tvarka ir jų remonto bei priežiūros bazių atestavimo tvarka. Aptarti bendrieji sertifikavimo principai, taikomi visose šalyse, tuo pačiu ir Lietuvoje. Išanalizuotas ES valstybių geležinkelio produkcijos sertifikavimas teisiniu požiūriu, pateikti notifikavimo įstaigų steigimo kriterijai, tvarka, jų veiklos sritis. Supažindinama su NVS šalių geležinkelio produkcijos atitikties patvirtinimo tvarka ir su leidimų išdavimo eksploatuoti riedmenis ir infrastruktūrą bei atlikti jų priežiūrą ES šalyse tvarka. Palyginami ES ir NVS šalių esminiai reikalavimai, vertinant geležinkelių techniką ir parodant kai kuriuos struktūrinius ypatumus. Pateikiama remonto bazių atestavimo bendroji tvarka, rekomendacijos teisinėms, techninėms ir ekonominėms sąlygoms sukurti. Sudarytas matematinis modelis, leidžiantis prognozuoti geležinkelio produkcijos (šiame darbe – krovininių vagonų ir lokomotyvų) atitikties vertinimo tikslingumą šiuo metu ir perspektyvas.

Prekinių vagonų parko eksploatacijos ir panaudojimo techniniai ir ekonominiai aspektai (2008). Užsakovas – AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas – Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Leonas Povilas Lingaitis, Gediminas Vaičiūnas.

Darbe atlikta AB “Lietuvos geležinkeliai” vagonų parko analizė pagal vagonų rūšis: cisterniniai, dengtieji, pusvagoniai, mineralvežiai, platforminiai ir kiti vagonai; gaunamos naudojant šiuos vagonus pajamos ir išlaidos, bei jų apkrovimas, tai yra kiek krovinių per metus vežama. Pateikta krovinių srautų prognozė iki 2025 metų. Sudarytas vagonų ūkio matematinis modelis, kurį pritaikius galima parinkti bendrovei palankiausią vagonų parko eksploatavimo scenarijų. Nustatytas reikalingas prekinių vagonų skaičius pagal jų rūšis iki 2025 metų, įvertinat susidėvėjusių vagonų tarnavimo laiko pratęsimą bei naujų įsigijimą. Prekinių vagonų parko naujinimo strategija pateikta dviem etapais: iki 2013 metų ir nuo 2014 iki 2025 metų. Sudarytas matematinis modelis prognozuoti vagonų prastovų remonto stotyse trukmės įtaką, remiantis atitinkamų vagonų rūšių eksploatavimo be gedimo tikimybe. Pateikta prioritetinė atskirų vagonų rūšių eksploatavimo tvarka Lietuvoje ir užsienyje pagal gaunamą pelną.

Surinktų statistinių duomenų pagrindu atlikta išsami energetinių resursų panaudojimo analizė. Paskaičiuotas sąnaudų efektyvumas, nustatyti racionalūs naudojimo būdai ir būtinos priemonės jiems pasiekti. Patikslintos įvairių energetinių sąnaudų skaičiavimo metodikos. Sudaryta pagrindinių energetinių resursų taupymo sistema.

Traukos riedmenų (šilumvežių) aširačių dėvėjimosi pobūdžio ir intensyvumo tyrimas (2002). Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis.

Šio darbo tikslas buvo nustatyti šilumvežių aširačių dilimo intensyvumo priklausomumą nuo šilumvežių ridos naudojant lubrikatorius Lietuvos sąlygomis. Tuo būdu patikrinti lubrikatorių naudojimo Lietuvoje tikslingumą ir sudaryti aširačių dėvėjimosi prognozinius matematinius modelius. Tyrimams buvo naudota statistinė analizė. Iš gautų rezultatų galima tiksliau prognozuoti antbriaunių dilimo intensyvumą, aširačių poreikį kiekvienais metais bei jų remonto apimtį, iš sudarytų ratlankių dilimo kreivių matyti, kad ratlankių tepimas praktiškai neturi įtakos riedėjimo paviršiaus išdylos susiformavimui, tačiau leidžia sumažinti antbriaunių dilimo intensyvumą vidutiniškai 34 procentais. Riedėjimo paviršiaus išdyla formuojasi tolygiai per visą eksploatacijos laikotarpį, o antbriaunis intensyviau dyla eksploatacijos pradžioje iki 40000-50000 km, kol nudyla pirmus 3-3,5 mm.

Prognozinių modelių aširačių dėvėjimosi intensyvumui tirti sudarymas ir jų realizavimas Lietuvos sąlygomis (2003). Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis.

Šio darbo tikslas patikslinti šilumvežių aširačių antbriaunių dilimo intensyvumo priklausomumą nuo šilumvežio ridos naudojant ir nenaudojant lubrikacijos sistemą, įvertinant aširačio vietą šilumvežyje. Tuo būdu buvo patikslinti matematiniai aširačių dėvėjimosi rodikliai be lubrikacijos ir naudojant aširačių antbriaunių tepimo sistemą, sudaryti aširačių dėvėjimosi matematiniai modeliai pagal jų vietą lokomotyvo važiuoklėje, nustatyta, kad pirmasis aširatis dėvisi šiek tiek intensyviau, tą lemia didesnė ašinė apkrova tenkanti šiam aširačiui, ypač važiuojant kreivėmis. Gavus tokius rezultatus, padaryta išvada, kad taikant aširačių antbriaunių tepimo sistemą, pirmasis aširatis per įvažinėjimo periodą (pirmus 50 tūkstančių km ridos) dyla apie 3,5 karto intensyviau, nei po jo, o netaikant tepimo sistemos šis santykis siekia 6,5 karto.

Keleivinių riedmenų naudojimo efektyvumo tyrimas Lietuvos geležinkelyje (2004). Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis.

Sudaryta keleivių srautų prognozė 5 metams, pateikta keleivinių riedmenų parko plėtros metodika. Remiantis sudaryta srautų prognoze ir parko plėtros metodika, sudarytas keleivinių riedmenų modernizavimo tikslingumo nustatymo matematinis modelis bei keleivinių riedmenų parko plėtros planas 5 metams.

Traukos riedmenų kokybės patikimumo įvertinimo rodiklių tyrimas (2005). Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis.

Sudaryta eksploatacinių medžiagų sąnaudų ir gedimų skaičiaus prognozavimo bei jų įtakos bendrai riedmenų kokybei nustatymo metodika; sudarytas apibendrintas traukos riedmenų kokybės nustatymo matematinis modelis; ištirti traukos riedmenų kokybės kitimo dėsningumai laiko atžvilgiu.

Geležinkelio riedmenų naudojimo ir priežiūros tyrimas (2002–2006 m.). Vadovas – L. P. Lingaitis. Vykdytojai: G. Bureika, S. Glėbus, V. Juršėnas, L. Liudvinavičius, Š. Mikaliūnas, V. Petrenko, R. Subačius, G. Vaičiūnas.

Moksliniame darbe atliktas šilumvežių aširačių dėvėjimosi pobūdžio ir intensyvumo tyrimas bei šilumvežių aširačių dėvėjimosi dėsningumai ir prognozavimas. Viena iš aktualiausių išvadų yra tai, jog naudojant lokomotyvų aširačių antbriaunių tepimo sistemas, jų ilgaamžiškumas padidėja apie 30 procentų.Tyrimo mokslinis naujumas yra tai, jog sudaryti matematiniai modeliai aširačių antbriaunių ilgaamžiškumui prognozuoti įvertinant lokomotyvo ridą, kelio kreivių spindulius ir aširačio eiliškumą lokomotyve. Moksliniame darbe taip pat atliktas keleivinių riedmenų naudojimo Lietuvos geležinkelyje tyrimas, kurio tikslas – sudaryti keleivinių riedmenų parko formavimo metodiką, pagrįstą keleivių srautų kitimo prognozėmis ir esamo parko struktūra. Tyrimas aktualus tuo, kad naujinant šilumvežių parką reikia moksliškai pagrįsto metodo, kaip nustatyti modernizuotinų ir keistinų lokomotyvų kiekius. Moksliniame darbe pasiūlytas metodas – kompleksinis lokomotyvų kokybės rodiklis. Šiuo metodu nustatyta, kad prekiniams lokomotyvams kritinis amžius yra apie 19 metų, o keleiviniams – apie 30. Tyrimams naudoti statistinės analizės ir algebros metodai.

Traukos riedmenų eksploatavimo sąnaudų mažinimo ir ekologinio poveikio tyrimas (2007-2011 m.). 2007 m. užduotis: „Galimi eksploatacinių sąnaudų mažinimo keliai“. Vadovas – Leonas Povilas Lingaitis.

2007 m. darbo tikslas – galimų traukos riedmenų eksploatavimo sąnaudų mažinimo būdų paieška. Šiam tikslui buvo naudoti teoriniai tyrimai ir laboratoriniai bandymai. Buvo ištirta rapso metilesterio biodyzeline procentinės dalies įtaka deginių kenksmingumui. Sudarytas matematinis modelis biodyzelino sąnaudoms apskaičiuoti priklausomai nuo rapsų metilesterio procentinės dalies. Atlikti laboratoriniai bandymai biodyzelino išeigai ir emisijoms nustatyti.

Traukos riedmenų eksploatavimo sąnaudų mažinimo ir ekologinio poveikio tyrimas (2007-2011 m.). 2008 m. užduotis: „Biodyzelino naudojimo galimybių tyrimas“. Vadovas – Leonas Povilas Lingaitis.

Tai unikalūs moksliniai eksperimentiniai tyrimai, atlikti pirmą kartą Lietuvoje geležinkelių riedmenims pagal unikalią metodiką, pritaikytą geležinkelio traukos riedmenų darbo režimams (visiškai skirtingiems negu automobilių) nustatant, priklausomai nuo rapsų metilesterio (RME) kiekio mišinyje, išmetamų teršalų kiekius deginiuose, biodyzelino sąnaudas ir ekonominę naudą. Bandymams naudotas specialus variklių apkrovimo stendas bei deginių sudėties analizavimo įranga. Statistinių duomenų pagrindu sudaryti funkciniai priklausomumai biodyzelino sąnaudų nuo darbo režimo (variklio apkrovimo) bei emisijų kiekio (kietųjų dalelių, NOx, CO2, CO, CxHy) nuo mišinio sudėties ir darbo režimo. Šis mokslinis tiriamasis darbas atliktas remiantis Europos Sąjungos direktyva „Directive 2003/03EC of the European Parliament and the Council of 8 May 2003 on the promotion of the use of biofuels or other renewable fuels for transport. 0IL123, 2003, p. 42–46“.

Didelį indėlį į katedros veiklą ir studentų mokymą yra palikę tokie dėstytojai, kaip doc. dr. Juozapas Mindaugas Nemira (1994-2002 m.), dėstęs studentams Termodinamiką ir šilumokaitą, Šilumos ir masės mainus bei daug prisidėjęs prie naujų mokymo programų kūrimo; puikus geležinkelio transporto specialistas asist. Algirdas Kliorė (1997-2002 m.), studentams dėstęs Geležinkelio eismo saugą; prof. habil. dr. Leonidas Sakalauskas (1997-2002 m.), magistrantams dėstęs Masinio aptarnavimo teoriją; dr. Alfonsas Katkus(1996-2002 m.), bakalaurams dėstęs Transporto konstrukcines ir eksploatacines medžiagas.

Pirmasis Geležinkelių transporto mokomosios laboratorijos vedėjas buvo Jonas Mulevičius (1994-1996 m.), nuo 1996 m. laboratorijos vedėju dirba inž. Antanas Kundelis.

Per penkiolika metų katedra išleido 344 bakalaurus, 32 diplomuotus inžinierius ir 159 magistrus. Apgintos dvi daktaro disertacijos.

Geležinkelių transporto inžinerijos programą studijuojantiems studentams organizuojami susitikimai su AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais, taip pat su šią studijų programą baigusiais ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ dirbančiais absolventais apie būsimos karjeros galimybes. III kurso studentai gamybinę praktiką atlieka Lietuvos geležinkeliams priklausančiose įmonėse, kur jie ieško medžiagos ir pasirenka būsimojo baigiamojo darbo temą. Studentams priskirti praktikos vadovai gamybininkai suteikia medžiagą ir konsultuoja tiek praktikos, tiek būsimojo baigiamojo darbo klausimais.

Studentų praktiniams sugebėjimams ugdyti organizuojami laboratoriniai darbai vyksta Vilniaus lokomotyvų depe. Geležinkelių transporto laboratorijos kompiuterių klasėje studentai prognozuoja geležinkelių transporto energetikos rodiklius, tobulina jų prognozavimo metodikas, optimizuoja eismo organizavimo sistemas, optimizuoja lokomotyvų brigadų sudarymo tvarką.

Bakalaurų ir inžinierių kvalifikacinio laipsnio suteikimo komisijoms nuo 1995 m. skirtingais laikotarpiais pirmininkavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Lokomotyvų remonto depo viršininkas Silistinas Razgus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo valdybos Riedmenų skyriaus viršininkas Virgilijus Jastremskas. Šiuo metu pirmininkauja AB „Lietuvos geležinkeliai“ Techninės plėtros tarnybos vyriausiasis specialistas-konsultantas Alfredas Zubkevičius. Magistro kvalifikacinio laipsnio suteikimo komisijai vadovauja AB „Lietuvos geležinkeliai“ Techninės plėtros tarnybos Techninės sąveikos skyriaus viršininkas Mindaugas Juraška.