JAV Mičigano valstijoje trečiadienį netoli An Arboro traukinys su 76 žmonėmis pervažoje rėžėsi į vilkiką, lokomotyvas nuvirto o du vagonai nuvažiavo nuo bėgių, bet rimtesnių sužeidimų nebuvo, pranešė firma “Amtrak”.

Vietinė žiniasklaida rodė gulintį ant šono lokomotyvą, vienas keleivinis vagonas – kitoje sankasos pusėje.

Iš viso traukiniu, kurį sudaro du lokomotyvai ir šeši vagonai, iš Pontiako Mičigane į Čikagą važiavo 76 žmonės, iš jų penki – traukinio personalas, nurodoma “Amtrak” pranešime.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Indonezijos geležinkelio bendrovė drastiškomis priemonėmis kovos su nelegaliai traukiniais keliaujančiais asmenimis, praneša agentūra AFP.

Kadangi zuikiai šalyje keliauja įsitaisę ant traukinių stogų, virš geležinkelio bėgių bus pakabinti 2 kg svorio 15 cm skersmens betoniniai kamuoliai.

Iki šiol kasdien mažiausiai vienas žmogus žūdavo, nes nukrisdavo nuo traukinio stogo arba patirdavo elektros smūgį, sakė bendrovės atstovas. Kai betoniniai kamuoliai bus pakabinti, zuikiams bus neįmanoma sėdėti ant stogų.

24 valandų prieškalėdinis viešojo sektoriaus streikas dėl pensijų reformų smarkiai sutrikdė traukinių ir autobusų eismą visoje Belgijoje, bet didieji oro uostai veikia beveik normaliai.

Ketvirtadienio piko valandos traukinių eismas buvo sudėtingas, bet ne toks chaotiškas, kaip tikėtasi, nes daug žmonių nusprendė pasiimti laisvą dieną arba dirbti iš namų.

Eismą aplink sostinę trikdė ir streikininkų blokados keliuose. Šis didelis profesinių sąjungų organizuotas streikas taip pat paveikė pašto tarnybą, mokyklas ir ligonines.

Streikas surengtas vyriausybei patvirtinus planus dvejais metais prailginti amžių, nuo kurio žmonės gali išeiti į ankstyvą pensiją, ir priėmus kitas su pensijų biudžetu susijusias priemones.

Šios reformos yra dalis taupymo priemonių, kurias premjero Elio Di Rupo koalicija patvirtino siekdama ištraukti Belgiją iš ekonominės krizės.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

JAV verslininkus domina Lietuvos sukurtos konteinerinių traukinių linijos į Rytus, teigia JAV viešintis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

“Matome augantį JAV verslo susidomėjimą Lietuva ir Lietuvoje plėtojama transporto politika. Šiandien matome, kad JAV verslą domina kartu su regioniniais partneriais Lietuvos sukurti konteinerinių traukinių koridoriai į Juodosios jūros regiono šalis, centrinę Aziją ir Kiniją. Stiprinti bendradarbiavimą su Lietuvos Klaipėdos uostu pageidavimą išreiškė vienas didžiausių JAV Virdžinijos uostas, o taip pat ir Filadelfijos regioninis uostas”, – pranešime spaudai sakė E.Masiulis.

E.Masiulis ir jo vadovaujama delegacija susitiko su JAV Transporto sekretoriumi Ray LaHood (Rėjumi Lahudu), JAV Jūrų administracijos vadovu David Matsuda (Deividu Matsuda), JAV Valstybės sekretorės pavaduotoju ekonominiams, energetikos ir aplinkosaugos klausimais Robertu Hormatsu bei JAV Valstybės sekretorės pavaduotoju Centrinės Azijos klausimais Robertu Blake’u (Robertu Bleiku).

Pokalbio metu buvo aptarti JAV ir ES santykiai transporto srityje, pristatytas Lietuvos planuojamas kurti Klaipėdos išorinis giliavandenis uostas.

Susitikime su JAV Valstybės sekretorės pavaduotojais R.Hormatsu ir R. Blake’u buvo aptarti Lietuvos ryšiai su centrinės Azijos šalimis transporto srityje, Lietuvos dalyvavimas Šiauriniame aprūpinimo kelyje, prekių iš centrinės Azijos gabenimo į Klaipėdos uostą perspektyvos.

“Lietuvą, Kazachstaną, Kiniją sujungė konteinerinis traukinys “Saulė”. Tikimės, kad jis bus naudingas ir visoms centrinės Azijos šalims, kad tai pritrauks ir kitų centrinės Azijos šalių krovinių į Europą per Baltijos šalis”, – sakė E.Masiulis.

Lietuvos susisiekimo ministras penktadienį dalyvauja JAV nevyriausybinės organizacijos “The European Institute” rengiamoje apskrito stalo diskusijoje. Joje bus apžvelgiamas Lietuvos vaidmuo regione, pristatomi kuriami transporto koridoriai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla ir perspektyvos.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Lietuvos inžinerinių sprendimų bendrovė “Fima” Latvijoje baigė projektuoti 56 kilometrų ilgio geležinkelio ruožo antrojo kelio inžinerines sistemas ir pradėjo jų diegimo darbus, kurių vertė siekia 16,6 mln. eurų (57,3 mln. litų).

Nutiesus Skriverių–Krustpilio geležinkelio atkarpos antrąjį kelią, bus padidintas šios beveik maksimalią apkrovą pasiekusios geležinkelio linijos pralaidumas, teigiama “Fimos” pranešime.

“Geležinkelio Skriverių – Krustpilio ruožas yra pagrindinis krovinių vežimo koridorius Latvijoje, jungiantis Rusiją ir kitas žemyno šalis su Latvijos uostais prie Baltijos jūros. Projektas leis padidinti krovinių tranzito į Latvijos uostus apimtis ir sudarys sąlygas uostams padidinti perkraunamų krovinių kiekį. Tai neabejotinai prisidės prie Latvijos konkurencingumo didinimo tarptautinių pervežimų versle”, – sakė “Fimos” generalinis direktorius Gintaras Juknevičius.

“Fimos” specialistai įdiegs šiuolaikišką kompiuterizuotą traukinių eismo valdymo sistemą, kuri leis kontroliuoti 5-ių geležinkelio stočių ir jas jungiančių tarpstočių bei 17-os pervažų signalizacijos sistemas, sumontuos beveik 300 modernių šviesoforų bei centralizuos 160-ies iešmų valdymą.

Visą projektą įgyvendina bendrovės “Skonto Būve”, BMGS, “ACB un Binders”, jį planuojama pabaigti 2013 metais.

Pagrindinė Latvijos geležinkelio linija tarp Rygos ir Krustpilio buvo pastatyta 1860-1861 metais. Pirmieji šios geležinkelio linijos 74 kilometrai nuo Rygos iki Skriverių yra dvikelis ruožas, o likę 56 kilometrai – vienkelis. Būtent ši atkarpa ir yra silpnoji grandis Latviją kertančiame Rytų – Vakarų koridoriuje, kuriuo yra pervežama didžioji dalis krovinių iš Rygos uosto.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Tarptautinę logistikos bendrovę “Maersk Line” domina galimybė dalyvauti Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto statyboje, teigia JAV viešintis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

“Mūsų kuriamas ir artimiausioje ateityje pradedamas giliavandenio uosto projektas itin domina ir tokias pasaulines kompanijas kaip „Maersk Line“. Matydami augančius krovinių srautus bei krovos apimtis Klaipėdos uoste, pasiteisinančias mūsų pastangas kuriant konteinerinių traukinių tranzito koridorius „Saulė“, Vikingas“, „Merkurijus“ bei prekių tiekimo į Afganistaną „Ruta Express Line“ keliu, mes sieksime aktyvaus verslo dalyvavimo giliavandenio uosto statybos projekte”, – ministerijos pranešime cituojamas E.Masiulis.

E.Masiulis Norfolke susitiko su „Maersk Line“ prezidentu Johnu Reinhartu (Džonu Reinhartu) ir pasiūlė jam dalyvauti statant Klaipėdos išorinį giliavandenį uostą.

“Maersk Line” į Klaipėdą konteinerius gabena nuo 2009 metų pavasario.

Anot E.Masiulio, išoriniam giliavandeniam uostui siekiama rasti “kompetentingą, patyrusį ir aukštos reputacijos investuotoją, kuris užtikrintų papildomą krovinių srautą ir veiktų kaip uosto operatorius”.

Ministerija tikisi, kad naujasis uostas galėtų pradėti veikti maždaug 2020 metais. Jame būtų galima priimti „Baltmax“ tipo laivus, kuriems reikalingas 18 metrų gylis. Naują uostą siūloma statyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) pagrindu.

Klaipėdos išorinis giliavandenis uostas būtų šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas, jo statyba planuojama šalia Būtingės, kur veikia “Orlen Lietuvos” naftos terminalas.

Vyriausybė išorinio giliavandenio uosto projektą yra įtraukusi į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą. Anot ministerijos, skaičiuojama, jog maksimali dabartinio Klaipėdos uosto krova galėtų siekti apie 60 mln. tonų per metus. Pernai Klaipėdos uoste buvo perkrauta 36,6 mln. tonų krovinių.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas bendradarbiaus su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Virdžinijos uostu. Pastarojo atstovas sako, kad Klaipėdos uostas yra strategiškai svarbus ir JAV krovinių tranzitui į Afganistaną.

Tai numatantį dviejų uostų tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo memorandumą pasirašė Klaipėdos uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas ir JAV Virdžinijos uosto administracijos vykdomasis direktorius Jerry Bridges (Džeri Bridžas), pranešė Susisiekimo ministerija.

“Tokie susitarimai žymi darbinių santykių pradžią, kurie, reikia tikėtis, taps ilgalaikiais ir naudingais abiems pusėms. Klaipėdos uostas yra strategiškai svarbioje Baltijos jūros vietoje ir labai svarbus mūsų šalies pastangoms Afganistane”, – minsiterijos pranešime cituojamas J.Bridges, kuris yra ir JAV uostų administracijų asociacijos pirmininkas.

“Tai puiki proga Klaipėdos uostui stiprinti savo pozicijas ir įvaizdį ne tik regione, bet tarptautinėje rinkoje, garsinti save kaip neužšąlantį vieną didžiausių Baltijos uostų, ir pristatyti Lietuvos kaip tranzito šalies potencialą. Tikiuosi, JAV krovinių per Klaipėdos uostą ateinančiais metais tikrai daugės”, – pranešime sakė Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Anot pranešimo, Klaipėdos ir Virdžinijos uostų vadovai sutarė siekti efektyvesnio naujų jūrinių linijų pristatymo, keistis analitine informacija, reklamuoti uostų galimybes ir potencialą.

Virdžinijos uostas įsikūręs JAV rytų pakrantės Norfolko mieste, yra vienas didžiausių karinių ir komercinių JAV rytų pakrantės uostų, per metus perkraunantis apie 2 mln. jūrinių konteinerių, kurie sudaro apie 97 proc. visų šiame uoste perkraunamų krovinių.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Danijos sostinę Kopenhagą ir Švedijos pietuose esančią Malmę gali sujungti Eresuno sąsiaurį Baltijos jūroje kertanti povandeninė metro linija.

Švedijos naujienų agentūra TT pranešė, kad iš Malmės į Kopenhagą ir priešinga kryptimi dirbti vykstančių žmonių srautų didėjimo problemą ketinama spręsti statant abu miestus jungsiančią metro liniją.

Tokio projekto galimybę šiuo metu nagrinėja Danijos ir Švedijos vyriausybės. Nors abi šalis jungia 2000 m. atidarytas 7,8 km ilgio Eresuno tiltas, kuriuo važiuoja automobiliai ir traukiniai, jo pralaidos ateityje nebepakaks sklandžiam susisiekimui iš Malmės į Kopenhagą ir priešinga kryptimi užtikrinti. Tai pareiškė Malmės miesto meras Ilmaras Reepalu.

„Štai kodėl mums reikia plano, kaip padidinti pralaidą, kad važinėjantiems į darbą nereikėtų naudotis automobiliais“, – sakė jis žurnalistams.

Pranešama, kad po Eresuno tilto atidarymo daug danų įsigijo nekilnojamojo turto Švedijoje, nes Malmėje namų kainos mažesnės, ir važinėja į darbą Danijoje traukiniais, autobusais arba automobiliais.

Pirminiais skaičiavimais metro po Baltijos jūra iš Malmės į Kopenhagos centrą kainuotų 13 milijardų Švedijos kronų (1,87 mlrd. JAV dolerių), o jo statybos darbai truktų 15 metų.

Malmės ir Kopenhagos valdžia iki 2013 m. turėtų kartu atlikti galimybių studiją ir išsiaiškinti, kaip po Eresuno sąsiauriu iškastas tunelis, kuriuo važinėtų metro traukiniai, galėtų padidinti transporto magistralės tarp abiejų miestų pralaidą ir prisidėti prie šio regiono tolimesnės plėtros. Šiam tyrimui ES regioninis Eresuno fondas skirs 4,5 mln. Švedijos kronų, studijos kaštus po lygiai pasidalins abiejų miestų municipalitetai.

Apklausos rodo, kad metro linijos tarp Danijos ir Švedijos idėją abiejų šalių gyventojai vertina palankiai. Planuojama, kad šis metro sujungtų Kopenhagos ir Malmės centrines geležinkelio stotis.

Nuotraukoje Eresuno tiltas – vaizdas iš kosmoso. Tiltas sujungia Švedijos miestą Malmę su Danijos teritorijoje esančia dirbtine Peberholmo sala. Peberholmo salą su gyvenamomis Danijos teritorijomis jungia požeminis tunelis

Šiandien susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Norfolke (JAV) susitinka su logistikos kompanijos „Maersk Line Ltd“ prezidentu John Reinhart ir viceprezidentu Williams Kenwell. Ministras pristatys Lietuvos transporto sistemą ir Klaipėdos jūrų uosto plėtros planus bei pakvies šią bendrovę viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu kartu su Lietuvos Vyriausybe dalyvauti statant naują Klaipėdos išorinį giliavandenį uostą.

Klaipėdos išorinis giliavandenis uostas, šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas, bus kuriamas strategiškai patogioje vietoje, galinčioje tapti Rytų–Vakarų transporto koridoriaus vartais į Rusijos, NVS, Skandinavijos ir kitas Europos šalis. Uosto statyba planuojama šalia Būtingės.

Atsižvelgiant į ribotas dabartinio Klaipėdos uosto galimybes plėstis, naujasis uostas galėtų pradėti veikti maždaug 2020 m., kai dabartinis uostas pasiektų krovos piką.

„Išoriniam giliavandeniam uostui Lietuvoje statyti siekiama rasti kompetentingą, patyrusį ir aukštos reputacijos investuotoją, kuris užtikrintų papildomą krovinių srautą ir veiktų kaip uosto operatorius“, – sakė ministras E. Masiulis.

Uosto svarbą didina nuolat augantis krovinių srautas tarp Europos ir Tolimųjų Rytų. Naujasis uostas būtų geopolitiškai patogioje vietoje ir galėtų aptarnauti tranzitinius krovinius.

Numatoma, kad išorinis giliavandenis uostas galės priimti „Baltmax“ tipo laivus, kuriems reikalingas 18 m gylis. Statant šį uostą bus kuriama šiuolaikiška, patogi infrastruktūra, tiesiami privažiavimo keliai ir geležinkeliai.

2009 m. lapkritį Vyriausybės sprendimu išorinio giliavandenio uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą. Dabartiniame Klaipėdos uoste praėjusiais metais buvo perkrauta 36,6 mln. tonų krovinių. Palyginti su 2010 m., krova augo net 17 proc. Spėjama, jog maksimali uosto krova galėtų siekti apie 60 mln. tonų per metus.

„Augant krovai turime ruoštis ateičiai jau dabar, nes naujo uosto planavimas ir statyba užtruktų kelerius metus. Krovinių tranzitas Lietuvai duoda dideles pajamas, ir tai turime išnaudoti. Pastatę naują uostą ir įkūrę keturis naujus logistikos centrus turėtume galimybę dar labiau sustiprėti tranzito ir logistikos srityje“, – teigė ministras.

Susisiekimo ministerijos informacija

85 proc. išlaidų Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio “Rail Baltica” projektui įgyvendinti gali būti finansuojama pagal Europos Sąjungos programą “Connecting Europe Facility”.

Apie tai pranešė ES transporto komisaras Siimas Kallas, po susitikimo su Latvijos premjeru Valdžiu Dombrovskiu.

“Jei viskas vyks taip, kaip planuojama, finansavimas 85 proc. nėra neįmanomas, tačiau jį nulems visa eilė faktorių. Tai priklausys nuo projekto dokumentavimo ir ES biudžeto kitam laikotarpiui. Kita vertus, Europos Komisijos vardu pareiškiu, kad finansavimas 85 proc. yra įmanomas”, – sakė ES komisaras.

Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją sujungsiantis “Rail Baltica” įrašytas į pagrindinių Europos transporto jungčių sąrašą. Europos Komisija spalį patvirtinto Europos infrastruktūros jungčių pasiūlymų paketą, kuriame numatyti prioritetiniai investicijų projektai į Europos energetikos, transporto, informacinius ir ryšių tinklus bei jų finansavimo tvarka. Pagal planą Europos tinklams skiriama iš viso 50 mlrd. eurų.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.