Klaipėdos jūrų uostas pirmąjį šių metų mėnesį perkrovė 2,88 mln. tonų krovinių – 9,4 proc. arba 297,4 tūkst. tonų mažiau nei pernai sausį, kai buvo perkrauta 3,177 mln. tonų.

“Sakyčiau buvo visai neblogas rezultatas, nes pernai sausį augimas, lyginant su 2010 metų sausiu, buvo 22,8 procento. Tai yra dviejų metų vidurkis”, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Pasak jo, prognozuojama, kad šiemet uosto krova sieks 37,5 mln. tonų.

“Pagal mūsų planą sausis – minus 9,2 procento. Situacija nėra linksmi, bet tai nulėmė objektyvios priežastys. Neturime kaimyninių uostų duomenų. Kai juos turėsime matysime, ar mes tapome nekonkurencingi šiemet su tam tikrais pakeitimais, kurie vyko tiek krovos kompanijose, tiek geležinkeliuose, ar ir kitose uostose apyvarta irgi nedidėjo”, – sakė A.Drungilas.

Klaipėdos uosto vadovas Eugenijus Gentvilas neatmetė, kad krovos smukimas iš dalies gali būti susijęs dėl 6 proc. padidintu valstybės valdomos bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” krovinių pervežimo tarifu.

“Gali paaiškėti, kad “Lietuvos geležinkelių tarifo padidinimas yra neigiamas dalykas. Uosto direkcija vargu ar būtų pajėgi kompensuoti per savo rinkliavų mažinimą “Lietuvos geležinkelių” norą uždirbti didesnį pelną. Noriu pasakyti, kad uosto direkcija kažkada nuo krovinio tonos uždirbdavo 4,02 lito, dabar vidurkis sumažėjęs iki 3,99 lito. Atrodo, kad tai tik centai, tačiau norint kompensuoti 6 proc. padidinimą, reiktų mums mažinti dešimtimis centų už vieną toną imamų rinkliavų, tai mes negalėtume sau leisti. Manau, kad visa transporto tranzito sistema turėtų veikti suderintai”, – kalbėjo E.Gentvilas.

Uosto direkcija pranešė, kad birių ir suverstinių krovinių krova sausį, palyginti su sausiu pernai, sumažėjo 20,5 proc. iki 1 mln. tonų, skystųjų krovinių išaugo 2,4 proc. iki 1 mln. tonų, generalinių krovinių sumažėjo 7 proc. iki 852 tūkst. tonų.

“Labiausiai mažėjo birių trąšų  krova – ji smuko 27,6 proc. iki 623 tūkst. tonų. Priežastis aiški – “Belkalij” dar šiems metams neturi kontraktų su Azijos valstybėmis – Indija ir Kinija. Jeigu pernai metų pradžioje jie juos turėjo, krova vyko stabiliai, tai šiemet jie tų kontraktų dar neturi, šiuo metu vyksta derybos. 2009 metais tik liepos 1 dieną atsirado tie kontraktai”, – kalbėjo A.Drungilas.

Bendra trąšų krova sausį siekė 834 tūkst. tonų, arba 18,5 proc. mažiau, ro-ro krovinių – 351 tūkst. tonų, arba 12,3 proc. mažiau. Konteinerių (skaičiuojant TEU) krovos apimtys siekė 27,6 tūkst. vienetų – 0,5 proc. mažiau. Naftos produktų Klaipėdos uoste sausį perpilta 840 tūkst. tonų, arba 3,8 proc. mažiau.

Sausio mėnesį Klaipėdoje apsilankė 19,8 tūkst. keleivių, arba 0,1 proc. mažiau nei pernai sausį.

Klaipėdos uostas 2011 metais perkrovė 36,6 mln. tonų krovinių – 16,9 proc. daugiau nei užpernai, kai perkrauta 31,3 mln. tonų krovinių.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Susisiekimo ir energetikos infrastruktūros objektams reikia pajūrio žemės, bet čia jau išdygę gyvenamieji kvartalai, suformuotos privačios valdos.

Ne vienus metus styguotas ir valstybei nepigiai kainavęs Klaipėdos apskrities bendrasis planas paseno, vos tik buvo patvirtintas. Aiškėja, kad trumparegiškas rajonų savivaldybių požiūris į jūrų kompleksą labai greitai gali uždusinti.

Gargždiškiai, prieš kelerius metus protestais nustūmę nuo rajono teritorijos projektuotojų brėžiamą naują geležinkelio trasą, ramybe džiaugsis neilgai. Artėja laikas žemės plotų savininkams iš naujo vertinti galimą naudą ir gresiančius nuotolius dėl uostamiesčio plėtros arba rengtis piketams.

Klaipėdos rajonas – viena iš nedaugelio Lietuvos vietovių, kurios ribos ir teritorijų vaizdas jau visą dešimtmetį be perstojo keičiasi. Dirbamos žemės čia likę tik padriki plotai. Vietos politikai nepajėgia išspręsti teritorinių konfliktų, todėl mindo ministerijų slenksčius ir kiekvienu klausimu reikalauja Vyriausybės sprendimo.

Margas kaip genys

Klaipėdos savivaldybės administracija svarsto, kad Vyriausybė turėtų mažiau vargo, jeigu patvirtintų visuomenei labiau suprantamą strateginių valstybės objektų statybos reglamentą, kuris atspindėtų nekilnojamojo turto savininkų konstitucines teises. Jei gyventojai žinotų, kad nacionalizuotas sklypas ar padidėjusi tarša bus tinkamai kompensuoti lengvatomis arba pinigais, mažiau būtų jų pasipriešinimo ir teisinių stabdžių.

Elektros linija Telšiai-Klaipėda, elektros jungties su Švedija pastotės, kranto įrenginiai tiesiant kabelį į Neringą marių dugnu, naftos produktų vamzdžio iš Mažeikių trasa, naujos transporto magistralės, dygstantys vėjo jėgainių parkai – tai tik keli susisiekimo ir energetikos infrastruktūros objektai, kuriems jau šiandien ar rytoj bus reikalinga pajūrio žemė. O ji pastarąjį dešimtmetį tankiai apstatyta gyvenamaisiais kvartalais ir paversta privačių bei valstybės interesų įkaite. Be to, dalį rajono teritorijos užima nemenki karinių poligonų, sienos apsaugos tarnybos ir botaninių draustinių plotai.

Klaipėdos rajono žemę vagojančių statybų kasmet tik gausėja. Tačiau nuo 2004-ųjų su pertraukomis rengtas ir prieš trejus metus patvirtintas Klaipėdos apskrities bendrasis planas laikotarpiui iki 2020 metų valstybės strateginių tikslų neaprėpia. Jame net su žiburiu ieškodamas nerastum suskystintų gamtinių dujų terminalui reikalingos infrastruktūros ar į naują uostą tiesiamų kelių, nes iki šiol diskutuojama dėl jų vietos.

Bendrąjį planą rengusi įmonė „Atkulos projektai“ tuomet net negalėjo užbrėžti „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės tolimoje ateityje, po 10-20 metų, kaip tuomet įsivaizduota, numatytos tiesti Klaipėdos miestą lenkiančios geležinkelio trasos nuo Kretingos iki Rimkų. Tam nepritarė Klaipėdos rajono gyventojai ir teritorijos planą tvirtinę rajono politikai. Ji liko nepavaizduota ir Kretingos rajono bendrajame plane.

Tačiau Klaipėdos uosto padėtis rodo, kad tai, kas prieš penkmetį atrodė be galo toli ir susiję su ateinančių kartų gyvenimu, nenumaldomai artėja.

Stotis bus iškelta už miesto

Klaipėdos politikai šiomis dienomis svarstė žemės sklypo nuo P.Lideikio gatvės (kelio į Melnragę) iki šiaurinės miesto ribos detaliojo plano koncepciją, kuria numatoma padidinti Pauosčio stoties kelyną 5,9 hektaro plotu, iki daugiau kaip 35 hektarų. Pusė priduriamo sklypo yra valstybinis miškas, todėl uostamiesčio taryba numatė „Lietuvos geležinkeliams“ sąlygą – „įgyvendinti savivaldybės parengtus apželdinimo projektus Melnragėje, tarp Vėtros ir Nėgių gatvių, bei 7 sklypų prie Šilutės plento“. Kitaip tariant – iškirstus Girulių miško medžius atsodinti kitur, kad būtų slopinamas geležinkelių triukšmas. Politikams diskutuojant apie uostamiesčio ateitį, į paviršių kaip putos iškilo būtinybė iškelti uosto naudojamus geležinkelius už miesto ribų.

Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ projektus rengiančios įmonės „Sweco Lietuva“ atstovo Aido Vaišnoro, pailginus Pauosčio kelyną bus 20-30 proc. sumažinta Klaipėdos stoties apkrova. Vagonai nebus stumdomi į miesto centrą, pateks tiesiai į šiaurinės uosto dalies terminalus. Pastačius geležinkelio viaduką prie Girulių gyvenvietės, pagerėtų susisiekimas su pajūrio poilsiavietėmis. Triukšmą slopinančios sienutės sudarytų giruliškiams geresnes gyvenimo sąlygas. Antrasis etapas – iškelti geležinkelį iš Girulių, pasukant jo atšaką nuo Labrenciškių kvartalo Pauosčio stoties link.

Tarybos nariai prisiminė prieš kelerius metus svarstytoje Klaipėdos geležinkelio stoties galimybių studijoje buvus dabartinės stoties dalies teritorijos perleidimo miestui sąlygą, tuomet Girulių aplinkkelis buvęs tik kaip priedas.

A.Vaišnoras aiškino, kad ta studija paseno net nepasiekusi starto linijos. O ir visos iki šiol numatytos Klaipėdos geležinkelio mazgo rekonstrukcijos bei šimtai milijonų litų investicijų – tik didelių darbų įžanga. „Planuojama, kad netrukus Klaipėdos uostas kraus 50 mln. tonų krovinių per metus, todėl būtina nauja geležinkelių plėtros studija. Uostas auga greičiau negu prognozuota, tad jau dabar reikia svarstyti apie pietinę prieigą, dvipusį kelią nuo Pagėgių. „Lietuvos geležinkeliai“ buvo numatę Klaipėdos geležinkelio aplinkkelį nuo Kretingos iki Rimkų, bet rajonas projektą atmetė“, – dėstė šio projekto vadovas.

Klaipėdos miesto politikai pasipiktinę, jog iki šiol nėra informuoti apie užprotestuotą aplinkkelį. Todėl nuspręsta, kad Klaipėdos miesto meras turėtų pasirašyti su „Lietuvos geležinkeliais“ sutartį dėl geležinkelio prieigų planavimo. Tuomet rajonų savivaldybėms tektų taikytis prie uostamiesčio teritorinių sprendinių, kurie numato krovininių stočių iškėlimą į priemiesčius.

Pastarųjų metų statistikos duomenimis, daugiau kaip 80 proc. krovinių į uostą ir iš jo gabenama geležinkeliais. Uostininkai taip pat agituoja savivaldybes kuo skubiau atskirti regiono viešuosius interesus nuo siaurų provincinių ambicijų ir parengti naujus Klaipėdos geležinkelio mazgo planus, nelaukiant bendrojo plano galiojimo pabaigos. Tuomet Lietuva tokiam projektui galėtų siekti finansavimo iš artimiausio laikotarpio Europos Sąjungos programų.

Geležinkelio tunelyje Kaune buvo užstrigęs keleivinis traukinys Vilniaus-Kaunas.

11.34 val. į Kauno stotį atvykti turėjęs traukinys kelionės tikslą pasiekė 12.50 val., rašo Delfi.lt.

Anot Vilniaus depo budėtojo, nesklandumų greičiausiai iškilo dėl kompiuterinės įrangos gedimas dėl šalčio. „Kompiuterinės įrangos gedimas. Tikriausiai, kad šaltis visą tai pakeitė“, – sakė specialistas.

Pasak budėtojo, kol traukinys buvo užstrigęs, jame neturėjo dingti šviesa, o temperatūra – nukristi ne daugiau kaip porą laipsnių ir likti apie 18–20 laipsnių Celsijaus.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovės teigimu, nė vienas keleivis nenukentėjo. Tunelyje sugedus traukiniui nuspręstažmonių  neevakuoti, nes tai padaryti būtų sudėtinga. Iki išvažiavimo iš tunelio Kauno geležinkelio stoties pusėje buvo 400 metrų, iki kitos tunelio pusės – 800 metrų.

2012 m. vasario 1 dieną 02.50 val. į Klaipėdos uostą įplaukė ir prisišvartavo konteinervežis „MSC Lisa“, kuris tik 2 cm trumpesnis už Ilgiausią Klaipėdos uoste priimtą konteinerinį laivą „MSC Sariska“ .

„MSC Lisa“ yra 294,10 m ilgio, 32,20 m pločio, 13,5 m grimzlės ir 5059 TEU talpos. Šis laivas prisišvartavo prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių.

Ilgiausias konteinervežis Klaipėdos uosto istorijoje – 294,12 m ilgio, 32,28 m pločio ir 4814 TEU talpos laivas „MSC Sariska“, Klaipėdos uoste prisišvartavęs 2011 m. gegužės 23 d.

Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos informacija

Vienas žmogus žuvo trečiadienį prieš pat vidurdienį Kėdainių rajone susidūrus keleiviniam traukiniui ir vilkikui. Dėl incidento sutriko traukinių eismas.

Kaip redakcija sužinojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, apie 11.42 val. ugniagesiai gavo pranešimą, kad tarp Kėdainių ir Jonavos, Lukšių geležinkelio stoties ribose, pervažoje susidūrė keleivinis traukinys ir vilkikas „Renault“ su puspriekabe.

Ugniagesiai į incidento vietą nusiuntė vieną autocisterną. Paaiškėjo, kad per susidūrimą vilkiko vairuotojas žuvo. Apgadintas lokomotyvas, geležinkelininkų įranga.

Pirminiais duomenimis, vilkiko priekaba buvo tuščia. Vilkikas yra su rusiškais registracijos numeriais.

Dėl šios avarijos maždaug valandai šiame ruože sustabdytas traukinių eismas. Teigiama, kad jis bus atnaujintas, vos tik avarijos vieta bus sutvarkyta.

Jau po susidūrimo traukinio mašinistas pareigūnams teigė, kad jis matė į pervažą įvažiuojantį vilkiką, signalizavo, bandė stabdyti traukinį, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko.

Su vilkiku susidūrė greitasis traukinys Vilnius– Klaipėda. Traukiniu važiavo 65 keleiviai ir 8 palydovai.

Per susidūrimą apgadintas ne tik lokomotyvas, bet ir pirmas traukinio vagonas. Nepaisant to, pranešimų apie nukentėjusius traukinio keleivius kol kas negauta.

Tuo tarpu vilkikas subyrėjo gabalais.

Valstybei priklausanti bendrovei “Lietuvos geležinkeliai” 2008-2010 metais nepavyko investuoti planuotų 237,7 mln. litų, todėl įmonės įstatinį kapitalą siūloma padidinti paskutiniųjų investicijų suma – 21,693 mln. litų.

Geležinkelių akcijas patikėjimo teise valdanti Susisiekimo ministerija teigia, kad beveik 240 mln. litų nepanaudota, kadangi konkursų dalyviai nepagrįstai skundė jų rezultatus, rangovai laiku neatliko darbų, nesilaikė projekto įgyvendinimo grafikų.

“Taip pat derinant projektus su savivaldybėmis šios bandė spręsti su projektais nesusijusias miestų problemas, be to, galiojantys teisės aktai neleido miško žemės pripažinti kitomis naudmenomis, o ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros yra labai sudėtingos”, – nurodė Susisiekimo ministerija.

2008-2010 metais “Lietuvos geležinkeliai” įsisavino 460,776 mln. litų, kai planavo investuoti 644,458 mln. litų.

Įstatinis geležinkelių įmonės kapitalas yra 2,515 mlrd. litų.

100 proc. geležinkelių akcijų priklauso valstybei.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Bankrutuojančiame banke “Snoras” liko įšaldyta 17 mln. litų Klaipėdos jūrų uosto lėšų.

“17 mln. litų sudaro bankrutuojančio banko “Snoras” indėlių sertifikatai, kurių įsigijimo sumos nebesitikima gauti ir apie kurių kaip finansinio turto nuvertėjimą spręs įmonės metinės inventorizacijos komisija bei vadovas”, – rašoma uosto direkcijos 2011 metų tarpinių finansinių ataskaitų rinkinyje.

Jame taip pat teigiama, kad priskaičiuotos palūkanos už “Snoro” indėlių sertifikatus siekia dar 264 tūkst. litų.

Indėlių sertifikatai yra dalis uosto trumpalaikių investicijų į bankų obligacijas, kurios gruodžio pabaigoje siekė iš viso 32 mln. litų.

Uosto vadovas Eugenijus Gentvilas anksčiau kelis kartus atsisakė paskelbti, kiek uosto direkcijos pinigų liko bankrutavusiame “Snore”.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Šaudyklinis traukinys “Vikingas”, iki šiol kursavęs nereguliariai, iš Ukrainos į Lietuvą turėtų važiuoti du kartus per savaitę, o vėliau taptų kasdieninis.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis su Ukrainos vicepremjeru, infrastruktūros ministru Borisu Kolesnikovu sutarė, kad Ukraina pasirengs traukinio “Vikingas” važiavimui iš Ukrainos Odesos ir Iljičiovsko uostų reguliariai du kartus per savaitę, pagal iš anksto numatytą grafiką.

“Papildomai investuosime, kad maršrutas taptų kasdieninis”, – ketvirtadienį Vilniuje žurnalistams sakė B.Kolesnikovas.

Anot jo, tikimasi, kad kasdien traukinys galėtų pradėti kursuoti jau vasarą. B.Kolesnikovas kalbėjo, jog krovinių paklausa galėtų būti pakankama – jų srautas būtų iš Skandinavijos, Vakarų šalių, taip pat Lietuvos ir Ukrainos.

E.Masiulis taip pat sakė, jog su Ukrainos vicepremjeru tartasi dėl galimybės “Vikingui” sustoti daugiau stočių Ukrainoje – taip būtų padidintas krovinių kiekis, be to, norima palankesnių tarifų. Šiuo metu “Vikingas” turi galimybę sustoti 10-yje Ukrainos stočių.

“Šiandien Lietuva ir Baltarusija taiko tikrai labai palankius tarifus, tuo tarpu Ukrainoje importo ir eksporto tarifai yra didesni, tik tranzitui tarifai yra tokie patys”, – sakė E.Masiulis.

Šiuo metu apie ketinimą prisijungti prie projekto jau yra pranešę Azerbaidžanas ir Sirija. E.Masiulis teigė, jog susidomėjimą išreiškė ir Turkija.

Anot jo, “Lietuvos geležinkeliai” turi įsigyti daugiau platformų, nes jų trūksta.

“Klaipėdos uoste kažkokių ypatingų investicijų šiandien tikrai nereikia – turime du konteinerių terminalus, kurie tikrai neišnaudoja savo maksimalių galimybių”, – žurnalistams sakė E.Masiulis.

Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos vykdomas geležinkelių projektas “Vikingas” užtikrina krovinių gabenimą mišriojo transporto traukiniu maršrutu Lietuva (Klaipėdos uostas)–Baltarusija–Ukraina (Iljičiovsko uostas). Pirmieji “Vikingo” traukiniai tarp Baltijos ir Juodosios jūrų uostų pradėjo kursuoti 2003 metais. Pernai prie šio projekto prisijungė Gruzija ir Moldova.

Šiuo metu siekiama atgaivinti ir traukinio “Merkurijus” reisą į Maskvą.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Intermodalinis traukinys “Saulė” ketvirtadienį iš Klaipėdos geležinkelio stoties į Kazachstaną išvyko intermodalinis traukinys “Saulė”. Planuojama, kad 45-ių konteinerių sąstatas, gabenantis plataus vartojimo prekes, Almatos miestą pasieks per 8 paras.

Pasak “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, projektas unikalus tuo, kad kroviniai keliaus iš Vakarų į Rytus, kai iki šiol didesnioji prekių srautų judėjimo kryptis buvo iš Rytų į Vakarus.

“Krovinių paieška bei pristatymas atgal į Rytus leidžia efektyviai išnaudoti vagonų parką. Bendradarbiavimas su verslo partneriais, kitų šalių geležinkelių administracijomis bei susijusiomis institucijomis – įrankis logistikos grandinės efektyvumui užtikrinti, siekiant didžiausios naudos visoms suinteresuotoms šalims”, – pranešime spaudai sakė S.Dailydka.

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, “Saulė” yra naudinga šalies ekonomikai.

“Naujasis traukinio maršrutas pritraukia krovinių ne tik į Lietuvą, bet ir iš Lietuvos. Iš to naudą gauna visa mūsų valstybės transporto sistema. Praėjusią savaitę viešėdamas JAV pristačiau “Saulės” projektą mūsų strateginiams partneriams. Jis kelia vis didesnį verslo susidomėjimą, todėl mes turėtume ruoštis didesniam krovinių srautui”, – sakė E.Masiulis.

Traukinio operatorės, įmonės “VPA Logistics” valdybos pirmininkas Žilvinas Žilinskas teigė, kad “Saulės” konteinerinio traukinio projektas ypatingas tuo, kad leidžia maksimaliai jungti ir derinti intermodalinius pervežimus, o krovinių siuntimo laikas dėl to sutrumpėja nuo dviejų iki trijų kartų.

Pirmasis 41 konteinerio traukinio „Saulė“ sąstatas iš Kinijos miesto Čongčingo pajudėjo pernai spalio 28 dieną. Tuomet į Belgijos miestą Antverpeną tranzitu per Lietuvą gabenta kompiuterinė technika.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis džiaugiasi, kad praėjusiais metais pradėtas tarptautinio krovininio traukinio „Saulė“ projektas po truputį įsibėgėja ir jame formuojasi abipusiai krovinių srautai.

Šiandien iš Klaipėdos į Kazachstaną išvažiuoja pirmasis 45-ių konteinerių sąstatas, gabenantis prekes į Almatos miestą Kazachstane. Krovinys tikslą turėtų pasiekti per 8 paras.

„Džiugu, kad naujasis traukinio maršrutas pritraukia krovinių ne tik į Lietuvą, bet ir iš Lietuvos. Iš to naudą gauna visa mūsų valstybės transporto sistema, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. – Praėjusią savaitę viešėdamas JAV pristačiau „Saulės“ projektą mūsų strateginiams partneriams. Jis kelia vis didesnį verslo susidomėjimą, todėl mes turėtume ruoštis didesniam krovinių srautui.“

Ministras pabrėžė, jog krovinių gabenimas traukiniais iš Azijos į Lietuvą ir atgal mūsų transporto įmonėms atveria naują rinką, kurią turėtume labiau išnaudoti.

„Iš to naudą gauna visa mūsų valstybės transporto sistema. Kuo daugiau užsakymų turės „Lietuvos geležinkeliai“, tuo geriau bus Klaipėdos uostui ir čia dirbančioms kompanijoms“, – sakė E. Masiulis.

Abipusiai krovinių srautai projektui garantuotų sėkmę ir greitesnį atsipirkimą.

Pirmasis 41 konteinerio traukinio „Saulė“ sąstatas iš Kinijos miesto Čongčingo pajudėjo dar praėjusiųjų metų spalio 28 dieną. Kirtęs Kazachstano, Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos teritorijas bei įveikęs beveik 11 tūkst. km atstumą jis per 18 dienų pasiekė antrąjį pagal dydį Belgijos miestą Antverpeną. Tąkart tranzitu per Lietuvą gabenta kompiuterinė technika.

Susisiekimo ministerijos informacijos