2012 m. vasario 1 dieną 02.50 val. į Klaipėdos uostą įplaukė ir prisišvartavo konteinervežis „MSC Lisa“, kuris tik 2 cm trumpesnis už Ilgiausią Klaipėdos uoste priimtą konteinerinį laivą „MSC Sariska“ .

„MSC Lisa“ yra 294,10 m ilgio, 32,20 m pločio, 13,5 m grimzlės ir 5059 TEU talpos. Šis laivas prisišvartavo prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių.

Ilgiausias konteinervežis Klaipėdos uosto istorijoje – 294,12 m ilgio, 32,28 m pločio ir 4814 TEU talpos laivas „MSC Sariska“, Klaipėdos uoste prisišvartavęs 2011 m. gegužės 23 d.

Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos informacija

Klaipėdos uosto vadovas teigia, kad 2011 metais uostui buvo rekordiniai.

“Metai buvo rekordiniai tiek krovos, tiek pajamų, tiek pelno, tiek naujai įvestų laivų pagal skirtingas laivų kategorijas. 2001 metai pasižymėjo ne vienu rekordiniu rezultatu. Tai tikrai smagu. Premijos darbuotojams pakankamai riebios buvo, manome, kad kolektyvas susitelkė ir pajėgus padaryti dar didesnius dalykus”, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Eugenijus Gentvilas.

Klaipėdos uostas 2011 metais perkrovė 36,6 mln. tonų krovinių – 16,9 proc. daugiau nei užpernai, kai perkrauta 31,3 mln. tonų krovinių.

Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas spaudos konferencijoje teigė, kad Lietuvos pramonės siunčiami kroviniai stabiliai auga – po 1 mln. tonų per metus. Tuo tarpu tranzitinių krovinių augimas buvo, anto jo, įspūdingas – nuo 2009 metų iki 2011 metų jų srautas augo beveik 6 mln. tonų

“Tai davė esminį postūmį praėjusiais metais”, – kalbėjo A.Drungilas.

“Tranzitinių krovinių rekordas yra buvęs 1993 metais  - 13,2 mln. tonų. Užpernai mes nebuvome pasiekę to rekordo, bet 2011 metais jau viršijome ir tą”, – sakė E.Gentvilas.

Pernai uoste perkrauta 16,1 mln. tonų tranzitinių krovinių (29 proc. daugiau nei užpernai), kurie sudarė 44 proc. visų uosto krovinių.

“Siekiant konkurencijos, mes galime turėti dar geresnių rezultatų ateityje. Pernai augome 17 proc., tai šiais metais numatome stabilizaciją, prieaugį – 1 mln. tonų. Neįmanoma turbūt pakartoti 2011 metų rezultato”, – kalbėjo A.Drungilas.

Prognozuojama, kad šiemet uosto krovos apimtys sieks apie 37,6 mln. tonų.

Pernai augo pagrindinių uosto krovinių srautai: trąšų perkrauta 11,61 mln. tonų (34 proc. daugiau nei 2010 metais, kai buvo pasiektas ligtolinis rekordas – 8,66 mln. tonų), birių trąšų – 9,56 mln. tonų (28 proc. daugiau, 7,48 mln. tonų), ro-ro krovinių – 261,2 tūkst. vienetų (14 proc. daugiau, 229,1 tūkst.), konteinerių – 382,2 tūkst. sąlyginių TEU (2,4 proc. daugiau nei 2008 metais, kai pasiektas ligtolinis rekordas – 373,3 tūkst. TEU).

Pernai gruodį, palyginti su 2010-ųjų gruodžiu, bendra krova Klaipėdos uoste padidėjo 4,5 proc. iki 2,919 mln. tonų, iš jos skystųjų krovinių sumažėjo 1,54 proc. iki 925 tūkst. tonų, biriųjų ir suverstinių krovinių padaugėjo 8,2 proc. iki 1,121 mln. tonų, o generalinių krovinių padaugėjo 6,6 proc. iki 873,7 tūkst. tonų.

Vien sąlyginių jūrinių konteinerių (TEU) krova pernai gruodį, palyginti su 2010-ųjų gruodžiu, perkrauta 15,1 proc. daugiau – iš viso 31,2 tūkst. TEU.

Pernai bendros krovos Klaipėdos jūrų uoste rekordas pasiektas spalį – 3,29 mln. tonų. Trąšų krovos rekordą uostas pasiekė rugpjūtį, kuomet perkrovė 1,158 mln. tonų trąšų, birių trąšų rekordiškai daug perkrovė taip pat rugpjūtį – 933,4 tūkst. tonų. Ro-ro krovinių krovos rekordas pasiektas pernai spalį – 23,87 tūkst. vienetų, o jūrinių konteinerių (TEU) – gegužę, kuomet TEU perkrauta 46,6 tūkstančio.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Rugpjūčio 5-6 d. Zarasuose šurmuliuosiantis tarptautinis festivalis „Galapagai / Roko naktys 2011“ visus vilniečius ir miesto svečius kviečia atvykti ekologišku transportu – didžiąją dalį kelionės siūloma įveikti traukiniu Vilnius-Turmantas. Visiems šiuo maršrutu rugpjūčio 5-7 d. vyksiantiems keleiviams, turintiems bilietus į festivalį, „Lietuvos geležinkeliai“ pritaikys specialią 50 proc. nuolaidą.

„Zaraso salą, kuri yra viena nuostabiausių Lietuvos gamtos kampelių, siekiame apsaugoti nuo didžiulio automobilių srauto. Todėl, bendradarbiaudami su festivalio partnere „Lietuvos geležinkelių“ bendrove, į renginį kviečiame vykti traukiniu Vilnius-Turmantas. Likusius 18 kilometrų iki Zaraso salos bus galima įveikti autobusu taip pat už pusę standartinės bilieto kainos“, – kalbėjo festivalio „Galapagai / Roko naktys 2011“ prodiuseris Algirdas Barniškis-Blėka.

Rugpjūčio 5-7 d. iš Vilniaus į Turmantą traukiniai išvyks 4 val. 57 min., 8 val. 36 min., 11 val. 22 min., 15 val. ir 18 val. 44 min. Atvykusių į Turmantą „Galapagų / Roko naktų“ festivalio lankytojų lauks Zarasų autobuso parko autobusai, kurie festivalio bilietą turinčius asmenis už 50 proc. bilieto kainos nugabens iki pat renginio teritorijos.

Tunelis, nuo virstančių medžių saugantis maršrutu Paryžius-Amsterdamas skriejantį greitąjį traukinį, papuoštas 16 tūkst. saulės baterijų, kurių pagaminta energija keliaus į Antverpeno geležinkelio stotį ir aprūpins elektra Belgijos traukinių tinklą, informuoja „The Guardian“.

3,2 kilometro ilgio Belgijos geležinkelio tunelis, pastatytas norint apsaugoti traukinius nuo virstančių medžių. Nuo pirmadienio tunelis atliks ir kitą svarbią aplinkos apsaugos funkciją – prisidės prie saulės energijos panaudojimo projekto.

Greitasis traukinys, važiuojantis iš Paryžiaus į Amsterdamą, pravažiuoja Antverpeną ir greta jo esantį seną mišką. Norint išvengti būtinybės iškirsti senus medžius, buvo pastatytas tunelis, virš kurio dabar įrengta 16 tūkst. saulės baterijų. Baterijos elektros pagamina tiek, kad jos pakaktų vieną dieną per metus aprūpinti visus Belgijos elektrinius traukinius ir padėti Antverpeno geležinkelio stočiai.

„Traukinių operatoriams tai – puikus būdas prisidėti prie aplinkos apsaugos idėjų ir geram tikslui išnaudoti erdves, kurios iš esmės netinka jokiai kitai ekonominei veiklai“, – sakė Belgijos atsinaujinančios energijos kompanijos „Enfinity“, įrengusios saulės baterijas, skyriaus Jungtinėje Karalystėje vadovas Bartas Van Renterghemas.

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis paskelbtas šių metų Kalmaro (Švedija) tarptautinio aplinkosaugos konkurso nugalėtoju.

Šiuo konkursu siekta atskleisti asmenų, įmonių ar organizacijų drąsą ir norą ieškant naujų sprendimo būdų, kaip tausoti gamtą, mažinti jos taršą bei gerinti aplinką Baltijos jūros baseino regione, pranešė Panevėžio miesto savivaldybė.

Vertinimo komisijos nuomone, važiavimą traukiniu galima palyginti su kitomis ekologiškomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, važiavimu dviračiais bei vaikščiojimu pėstute, be to, jis suteikia jaudinamos ir įdomios patirties gamtoje, pritraukia įvairaus amžiaus žmonių bei stiprina architektūrinio ir kultūrinio paveldą.

Įvertinta, kad tai būdas sudominti žmones, ypač vaikus bei jaunimą, ekologija. O tai garantuoja tolesnį jos vystymąsi Baltijos jūros regione.

“Konkursui pristatėme savo veiklą – saugų ir ekologišką turizmą. Tai edukacinės kelionės “siauruku”, dviračiais ir pėsčiomis. O tai ypač sužavėjo komisijos narius ir mes pelnėme solidų apdovanojimą”, – sakė viešosios įstaigos Aukštaitijos siaurasis geležinkelis direktorius Gintaras Kerbedis.

Apdovanojimas bus įteiktas gegužės 21 dieną Kaune, Hanzos dienose.

Siaurasis geležinkelis Lietuvoje veikia nuo 1899 metų. XX amžiaus pirmoje pusėje tai buvo pagrindinė transporto priemonė Aukštaitijoje, pervežanti ir keleivius, ir krovinius. Nuo 2001 metų siaurasis geležinkelis veža tik keleivius.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” sausį-kovą vežė 13,049 mln. tonų krovinių – 10,2 proc. daugiau nei pernai tais pačiais mėnesiais.

Tarptautiniais geležinkelių maršrutais vežtų krovinių palyginamuoju laikotarpiu pagausėjo 5,4 proc. iki 9,8 mln. tonų, vidaus – 27,4 proc. iki 3,3 mln. tonų, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu – “Lietuvos geležinkelių” vežtų krovinių padaugėjo 10,3 proc., o palyginti su 2010-ųjų kovu – 16,5 proc. iki 4,541 mln. tonų.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Dalyvaujant susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui šiandien, balandžio 15 d., Klaipėdoje oficialiai atidaromas rekonstruotas geležinkelio viadukas per Varnėnų gatvę. Tai svarbi geležinkelio jungtis su uostu bei būsimu Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalu.

„Modernus ir dvigubai išplėstas viadukas žymiai padidins geležinkelio linijos pralaidumą, pagerins Klaipėdos uosto susisiekimą su tarptautiniu geležinkelių tinklu, leis aptarnauti didesnius krovinių srautus. Jis taip pat užtikrins patogų susisiekimą su Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalu“, – sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.

Rekonstrukcijos metu greta senojo geležinkelio viaduko buvo pastatyta nauja viaduko dalis, ant jos įrengtas antras geležinkelio kelias, iš viso naujai nutiesta bei rekonstruota apie kilometras geležinkelio kelių. Nuo šiol viaduku traukiniai galės važiuoti dviem kryptimis.

Praplėsti viaduką buvo itin svarbu dėl didėjančio krovinių srauto, turinčio pasiekti pietinėje uosto dalyje dirbančias krovos kompanijas. Dėl nepakankamo geležinkelio pralaidumo buvo sudėtinga šias įmones laiku aprūpinti vagonais, atvežti ir išvežti krovinius. Rekonstruotu viaduku bus galima pervežti daugiau krovinių, pagerės traukinių eismo sąlygos ir sauga.

Be to, rekonstrukcijos metu viadukas buvo prailgintas, sudarant sąlygas išplėsti Varnėnų gatvę ir padidinti jos pralaidumą prieš pastatant Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą.

Bendra šio projekto vertė – apie 9,5 mln. litų, jam suteikta 5,3 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo parama. Projektas įgyvendintas pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių infrastruktūros techninių parametrų gerinimas“.

Susisiekimo ministerijos informacija

Kovo mėnesį AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivinių riedmenų parką papildė trys naujos automotrisės „PESA“. Jas eksploatuoti planuojama pradėti jau gegužės pabaigoje. Iki to laiko bendrovę pasieks dar dvi tokio tipo geležinkelio transporto priemonės.

Iš Lenkijos AB „PESA Bydgoszcz Spolka Akcyjna Holding“ įsigytos ypač taupios ir ekologiškos automotrisės yra skirtos susisiekimui trumpais atstumais. Jose įrengta 91 sėdima vieta, išstumiami laipteliai, ekologiniai vakuuminiai tualetai, oro kondicionavimo sistemos, sumontuoti dvigubi langų stiklo paketai, įdiegtos keleivių salono ir išorės vaizdo stebėjimo sistemos, sukurtas jaukus ir šiuolaikiškas interjeras. Automotrisių eksploatavimo laikas – ne mažiau 30 metų.

Automotrisės šiuo metu važiuoja maršrutais: Vilnius–Turmantas, Vilnius–Valčiūnai, Vilnius–Jašiūnai, Vilnius–Stasylos, Vilnius–Oro uostas, Vilnius–Marcinkonys, Vilnius–Kena, Kaunas–Šiauliai, Kaunas–Kazlų Ruda, Kaunas–Marijampolė, Radviliškis–Rokiškis, Radviliškis–Mažeikiai, Radviliškis–Šiauliai.

Naujosios automotrisės važinės tais pačiais maršrutais vietoj šiuo metu eksploatuojamų dvivagonių dyzelinių traukinių.

AB “Lietuvos geležinkeliai” informacija

Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės aistruoliai po kovo 29 dieną dvikovos su Europos ir pasaulio čempione Ispanija galės parvykti tradiciniu „Pergalės traukiniu“.

Specialų reisą iš Kauno į Vilnių naktį iš antradienio į trečiadienį Lietuvos futbolo federacijos pageidavimu organizuoja nacionalinės rinktinės rėmėjas „Lietuvos geležinkeliai“. Tradicija organizuoti tokią kelionę, kuri tapo itin populiari futbolo sirgalių tarpe, gyvuoja jau ketvirtus metus.

„Stengiamės pratęsti tokias gražias tradicijas. Todėl malonu žinoti, jog sirgaliai vėl galės pasinaudoti „Lietuvos geležinkelių“ skirtu traukiniu ir taip išspręsti galvosūkį kaip grįžti namo“, – sakė LFF federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius.

Į rungtynes iš Vilniaus į Kauną futbolo gerbėjai galės vykti pagal įprastą „Lietuvos geležinkelių“ tvarkaraštį jiems patogiu laiku. Siekiant išvengti spūsčių prie stadiono LFF rekomenduoja atvykti į Kauną likus apie pora valandų iki rungtynių pradžios, mažiausiai – valandai.

Po dvikovos specialus traukinys iš Kauno geležinkelio stoties išvyks naktį iš antradienio į trečiadienį 00:30 ir važiuos tokiu tvarkaraščiu: 0 val. 45 min. sustos Pravieniškėse, 0 val. 55 min. Kaišiadoryse, 1 val. 3 min. Žasliuose, 1 val. 15 min. Vievyje, 01 val. 30 min. Lentvaryje, 01 val. 45-56 min. Vilniuje, 02 val. 06 min. Naujojoje Vilnioje.

Kelionės bilietus rekomenduojama įsigyti iš anksto. Paprasto bilieto kaina 17 litų, tačiau perkant kelionės bilietą į abi puses bus taikoma 15 procentų nuolaida. Studentams ir vaikams nuo 7 iki 10 metų taikoma 50 proc. lengvata.

Lietuvos ir Ispanijos nacionalinės rinktinių dvikovą numatyta kovo 29 dieną Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadione, rungtynių pradžia – 21 valandą 45 minutės. Bilietus į rungtynes galima įsigyti BILIETAI.LT sistemoje arba internete www.bilietai.lt.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Klaipėdos uostas tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų šiemet perkrovė daugiausiai krovinių ir aplenkė ne tik Rygos ir Ventspilio uostus, – antrą mėnesį iš eilės jis lenkia jungtinį Talino uostą.

Per du šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 6,129 mln. tonų krovinių, arba 24,7 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Talino uosto krova šiemet išaugo 5,8 proc. iki 5,948 mln. tonų, Rygos uosto – 3,8 proc. iki 4,808 mln. tonų, Ventspilio uosto – sumažėjo 12,2 proc. iki 4,086 mln. tonų.

Klaipėdos uoste labiausiai šiemet augo birių natūralių ir cheminių trąšų (481 tūkst. tonų daugiau), naftos produktų (348 tūkst. tonų), ro-ro krovinių (204,4 tūkst. tonų), skystų natūralių ir cheminių trąšų (2,9 tūkst. tonų), konteinerinių krovinių (61,3 tūkst. tonų) krova.

Pagal krovinių grupes labiausiai išaugo (23,7 proc.) birių ir suverstinių krovinių apimtys, kurių perkrauta 2,426 mln. tonų (39,6 proc. bendros uosto krovos). 26 proc. iki 1,960 mln. tonų (32 proc.). augo skystųjų krovinių, 24,8 proc. iki 1,743 mln. tonų (28,4 proc.) – generalinių krovinių krova.

Klaipėdos uostas ir toliau išlaiko konteinerių krovos lyderio pozicijas – šiemet jų perkrauta 52,85 tūkst., arba 31,7 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Rygoje konteinerių krova padidėjo 26,5 proc. iki 40,61 tūkst., Taline – 30,4 proc. iki 27,79 tūkstančio.

Per du mėnesius į Klaipėdos uostą atplaukė 1038 laivai – 62 daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį, o keleivių apsilankė 36 tūkst. – 31,5 proc. daugiau.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.