Jei keliaujate lėktuvu, savaime suprantama, kad jam pavėlavus ar aviakompanijai pametus Jūsų bagažą, turėsite galimybę ir teisę kreiptis į už Jūsų skrydžio saugumą ir kokybę atskingą įmonę dėl kompensacijos. Tačiau kaip yra tuomet, kai važiuojate traukiniu? Ar galioja tokios pačios taisyklės? Ar Jums teikiamos paslaugos turi kokybės garantiją? Rengdamas apie tai straipsnių ciklą, www.gelsistemos.lt tinklalapis kalbino AB “Lietuvos geležinkeliai” atstovus bei pačius Lietuvos geležinkelių keleivius.

Pradėkime nuo paprastos statistikos, kurią Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato užsakymu surinko bendrovė TNS Opinion & Social Network. 2005 m. vasario 9 – kovo 20 d. jie atliko visuomenės apklausą, kuria siekdama išsiaiškinti Europos piliečių žinių apie savo teises, naudojantis visų transporto rūšių paslaugomis, lygį. Apklausos buvo atliekamos gimtąja kalba tiesioginių interviu būdu ir jose dalyvavo daugiau kaip 24 000 Europos Sąjungos piliečių iš 25 ES valstybių.

Apklausos rezultatai, kaip ir buvo galima tikėtis, nenudžiugino nei tyrėjų, nei tyrimo užsakovų. Buvo pastebėta, kad nors daugiau kaip du trečdaliai piliečių žino apie tai, kad įsigyjant bilietus tuo pačiu yra sudaroma sutartis su transporto bendrove, tačiau daugelis jų (apie 60%) nežino nei apie iš to kylančias savo teises, nei apie pareigas. Didžiausias procentas nežinančių apie savo teises ir pareigas yra Belgijoje – 76%, Prancūzijoje – 74% ir Danijoje – 72%. Tarp mažai žinančių, deja, atsidūrė ir Lietuva – apie keleivių teises ir pareigas nežinančiųjų mūsų gimtinėje 69%.

Šiuos rezultatus patvirtino ir wwww.gelsistemos.lt tinklalapio kalbinti ilgajam šventiniam savaitgaliui į kelionę traukiniu išsiruošę Lietuvos gyventojai. Jei apie oro transporto keleiviams teikiamas garantijas jie dar galėjo šį tą pasakyti, tai apie tai, kad analogiškų teisių gali reikalauti ir iš vežėjų geležinkeliais, daugelis sakė neturį nė menkiausio supratimo. „Geležinkeliuose savo tvarka – vienintelė ir ta pati – valstybinė įmonė, tad ir tvarkosi, daro ką nori.“ – esama tvarka piktinosi keleivė Rasa – „Traukinys vėluoja? – Nenori, nevažiuok…“. Tuo tarpu ponas Jonas sakė tikįs tik vienu: „Jei važiuojant traukiniu įvyktų avarija, tada kompensacijos už sveikatai padarytą žalą gal ir galėčiau tikėtis… O dėl vėlavimų tai nemanau. Ir bagažas, turbūt, yra paties keleivio rūpestis“, dėstė jis. Nors tikslių duomenų iš savarankiškai atliktos nuomonių apklausos nebuvo gauta, vis dėlto, galima drąsiai teigti, kad apie daugelį savo teisių ne tik pamirštame, bet ir nežinome. Bent jau kol neįvyksta nelaimė.

Kaip www.gelsistemos.lt tinklalapiui teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos specialistai, pagal Europos parlamento ir tarybos reglamentą (EB Nr. 1371/2007) „Dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų“, būdami geležinkelių keleiviais turime šias pagrindines teises:

1. Teisę įsigyti kelionės bilietus;

2. Teisę keliauti saugiai;

3. Nediskriminacines naudojimosi geležinkelių transportu sąlygas neįgaliems ir ribotos judėsenos asmenims;

4. Informacijos apie geležinkelių paslaugų prieinamumą teikimo neįgaliems ir ribotos judėsenos asmenims teisę;

5. Teisę į kompensaciją sužalojimo ir mirties atvejais;

6. Apsaugą nuo geležinkelių įmonių įsipareigojimų nevykdymo.

Kitaip tariant, įstatymas pabrėžia kelis kiekvienam keleiviui svarbius punktus – kelionės saugumą, transporto priemonės ir kelionės pritaikymą neįgaliesiems ir atsakomybę už teikiamas paslaugas. Visus šiuos įsipareigojimus vežėjas privalo vykdyti, kitu atveju – atsako už juos įstatymų numatyta tvarka.

Akivaizdu, kad nežinojimas ne tik neatleidžia nuo atsakomybės, bet ir nesuteikia garantijų. Tad norėdami būti tikri, reikalaudami to, kas Jums priklauso, pirmiausia susipažinkite su geležinkelių keleivių teisėmis. Tolimesniuose www.gelsistemos.lt straipsniuose pakviesime susipažinti su savo teisėmis detaliau.

Viktorija Norvaišaitė, www.gelsistemos.lt